Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos Prezidentas

Prezidento sveikinimo žodis diskusijoje „Mano Europa – ateitį kuriame kartu“

2020-11-10

Jūsų Ekscelencijos, ponios ir ponai, brangūs Lietuvos piliečiai, europiečiai,

man didelė garbė pasveikinti Jus visus konferencijoje, skirtoje Europos ateičiai.

Pastarieji metai Europos Sąjungai buvo išties nelengvi. Iššūkių daug – tai ir klimato kaita, ir migracija, ir kintanti geopolitinė situacija. Neslopstanti Rusijos agresija, kylanti Kinijos galia, pastangos silpninti demokratijos ir daugiašališkumo vertybes – su šiais iššūkiais susiduriame kasdien.

Beprecedenčiu išbandymu tapo COVID-19 pandemija. Siautėjant antrajai viruso bangai, Lietuva kartu su dauguma Europos šalių vėl užsidarė dėl karantino.

Tačiau leiskite Jums priminti, kad kiekviena krizė taip pat atveria ir naujų galimybių. Ne veltui Žanas Monė, vienas iš Europos Sąjungos kūrėjų, yra sakęs: „Europos Sąjunga bus suformuota krizių – ir bus šių krizių sprendimo rezultatas.“

Europos ateitis –visų mūsų atsakomybė. Europos ateitį kuriame visi kartu. Ir kasdien.

Būtent tam skirta Konferencija dėl Europos ateities. Todėl šiandien kviečiu Jus pradėti šią svarbią diskusiją apie Europos ateitį čia, Lietuvoje.

Neseniai pristačiau Gerovės Lietuvos viziją. Pabrėžiau, kad mūsų šalis turi būti stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Europos Sąjungos valstybė.

Esu įsitikinęs, kad Lietuvos sėkmė ir jos gerovė didele dalimi priklausys nuo to, kaip seksis Europos Sąjungai. Prie to turėtų prisidėti ir Konferencija dėl Europos ateities. Ko iš jos galėtume tikėtis ir ko siekti?

Visų pirma, manau, kad Europos politika turi būti konkreti ir orientuota į rezultatus. Ji turi ne tik padėti Lietuvos piliečiams ir įmonėms įveikti sudėtingus pandemijos iššūkius, bet ir sudaryti sąlygas greičiau pereiti prie žaliosios ekonomikos bei įgyvendinti skaitmeninę transformaciją.

Tam turime aiškų planą – ambicingą strateginę darbotvarkę, ir reikalingus išteklius – šių metų liepos mėnesį pasiektą susitarimą dėl kitos ES finansinės perspektyvos ir Gaivinimo fondo.

Antra, pasiūlymai dėl institucinių pokyčių turi būti grindžiami realiu poreikiu ir atliepti mūsų piliečių lūkesčius. Patirtis rodo, kad glaudesnis bendradarbiavimas gali vykti esamų Sąjungos Sutarčių ribose. Itin svarbu į diskusijas įtraukti nacionalinius parlamentus – džiaugiuosi Lietuvos Respublikos Seimo aktyvumu ir įsitraukimu į Lietuvoje vykstančias diskusijas.

Trečias ir, mano įsitikinimu, pats svarbiausias aspektas šioje konferencijoje – tai kuo didesnis piliečių įtraukimas. Turime sustiprinti europiečių ir jiems tarnaujančių institucijų ryšius. Tai dar viena galimybė išgirsti mūsų žmones, diskutuoti apie Europos politiką ir kurti jos ateitį kartu.

Gerbiamieji,

mąstydami apie Europos ateitį, turime suprasti viena: be stiprios Europos nebus ir klestinčios Lietuvos. Europa – tai mūsų šeima.

Tikra tiesa, kad ši šeima turi savo ypatumų. Būna joje ir ginčų, ir nuomonių išsiskyrimo. Tačiau svarbiausia, kad bendravimas Europos Sąjungoje grindžiamas visiems priimtinomis vertybėmis: laisve, demokratija, lygybe, teisinės valstybės principais, pagarba žmogaus orumui bei žmogaus teisėms.

Tai leidžia mums geriau suprasti vieniems kitus ir stiprinti pasitikėjimą. Tai leidžia kartu svajoti apie ateitį.

Šiandien puikiai suprantame, kad žinios ir inovacijos – perspektyviausias globalios konkurencijos įrankis. Džiaugiuosi, kad naujoje Europos Sąjungos daugiametėje finansinėje programoje moksliniai tyrimai ir inovacijos taps vienu iš pagrindinių prioritetų. Dėl to vis tvirčiau skamba žodžiai, kad Europa privalo tapti naujos inovacijų bangos lydere.

Unikalių galimybių Lietuvai ir visai Europai žada skaitmenizacija. Taip pat ir pandemija parodė, kad teisingas sprendimas buvo investuoti į informacinių technologijų infrastruktūrą bei skirti daug dėmesio verslo aplinkai. Lietuva jau yra tarp pasaulio lyderių informacinių ir finansinių technologijų srityje. Lietuvos skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimui skirtus pusę milijardo eurų privalome panaudoti labai atsakingai ir tiksliai, kad gautume daugiausiai naudos.

Su Gerovės Lietuvos vizijos įgyvendinimu tiesiogiai susijusi ir kita fundamentali europinės politikos sritis – Europos žaliasis kursas.

Europos Sąjungos ir Lietuvos tikslas sukurti klimatui neutralią ekonomiką – labai ambicingas. Žaliasis kursas turės milžinišką poveikį tiek Lietuvai, tiek ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms. Todėl būtina rasti visiems priimtinus sprendimus, kaip bus įgyvendinami 2030 metų, o vėliau – ir 2050 metų klimato tikslai.

Mes turime užtikrinti Europos Sąjungos valstybių konkurencingumą, taip pat kovoti su trečiųjų šalių, kurios nesilaiko aukščiausių aplinkosaugos ar branduolinės saugos standartų, nesąžininga konkurencija.

Galiausiai reikia pažymėti, kad žalia ir skaitmeninė ateities Europa turi būti saugi. Tik stabilioje ir saugioje aplinkoje gali geriausiai atsiskleisti visų europiečių gebėjimai.

Pandemija išryškino globalios geopolitinės situacijos pokyčius. Kinta JAV, Kinijos, Rusijos ir Europos santykiai. Deja, tebegyvuoja autoritariniai režimai. O kur dar pilietinės visuomenės pabudimas mūsų artimiausioje kaimynystėje – Baltarusijoje. Visa tai daro tiesioginę įtaką Europai ir Lietuvai. Negalime ignoruoti pasaulio problemų ir likti jų nuošalyje.

Pandemija sustiprino poreikį kovoti su hibridinėmis, kibernetinėmis grėsmėmis. Akivaizdu, kad turime stiprinti Europos Sąjungos komunikacijos politiką. Pirmuosius žingsnius šia kryptimi žengėme prieš penkerius metus. Didžiuojuosi, kad Lietuva buvo viena iš iniciatorių, kuriant pirmąjį Europos Komisijos padalinį kovai su dezinformacija.

Europos Sąjunga turi ne tik reaguoti į pasaulio įvykius, bet ir aktyviais veiksmais kurti saugesnę kaimynystę, skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijai. Europos vieningas balsas ir bendri veiksmai būtini, reaguojant į krizes mūsų kaimynystėje, ypač – Rytų Partnerystės šalyse.

Akivaizdu, kad reikia ir veiksmingesnių priemonių europiniu lygiu, kad būtų sustabdytas nesaugios Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje eksploatavimas ir apsaugota Europos Sąjungos piliečių sveikata bei gerovė. Kviečiu Europą netoleruoti tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų nesilaikymo Astravo atominėje elektrinėje ir neįsileisti į Europos Sąjungos rinką nesaugiai gaminamos elektros.

Esu tikras, kad kovoje su globaliais iššūkiais Europos Sąjunga ir toliau turėtų palaikyti daugiašalę sistemą, grįstą tarptautinėmis taisyklėmis ir demokratinėmis vertybėmis. Transatlantinė partnerystė išlieka mūsų gynybos ir saugumo architektūros kertiniu akmeniu. Europos Sąjunga turėtų vengti naujų iniciatyvų, kurios konkuruotų ar dubliuotų NATO veiklas. Greičiau jos turėtų viena kitą papildyti.

Gerbiamieji,

artimiausiu metu turėsime dėti visas pastangas visuomenės sveikatos ir ekonomikos krizėms suvaldyti.

Tačiau žvelgdami į Europos ateitį, turime nepamiršti europietiškų vertybių, būti vieningi, atsparūs ir, žinoma, kurti konkurencingą Europą.

Kviečiu Jus visus – nevyriausybinių organizacijų, verslo, politikos, kultūros, vietos valdžios institucijų atstovus, akademikus ir ekspertus – ieškoti geriausių sprendimų Europos ateičiai. Kartu ieškokime atsakymų į klausimus, kokia Europa geriausiai atlieptų mūsų lūkesčius, ir kuo Lietuva bei jos piliečiai galėtų praturtinti Europą.

Tegul narystės Europos Sąjungoje naudą bei atsakomybę už Bendrijos ateitį pajunta kiekvienas Lietuvos žmogus!

Dėkoju ir linkiu visiems turiningos diskusijos.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Informacija atnaujinta 2020.11.10 10:12

Atgal