Lietuvos Respublikos Prezidentas

Prezidentas vyks į Europos Vadovų Tarybos sesiją Briuselyje

2019-12-11

Gruodžio 12–13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda vyks darbo vizito į Briuselį, kur dalyvaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) darbo sesijoje. Susitikime bus diskutuojama Lietuvai itin svarbiais daugiametės finansinės perspektyvos, klimato kaitos klausimais, aptariami santykiai su Rusija ir Europos ateities konferencija.

EVT sesijoje Prezidentas pasisakys už poreikį suformuoti sąžiningą ir subalansuotą 2021–2027 m. ES biudžetą. Pirmininkaujančios ES Suomijos pateiktas pasiūlymas Lietuvai nėra priimtinas, nes jis sudaro prielaidas atsirasti „dviejų greičių Europai“ ir neužtikrina tinkamo sanglaudos ir žemės ūkio politikų bei naujų iššūkių, susijusių su klimato kaita, migracija, konkurencingumu, finansavimo.

„Pirmininkaujančios Europos Sąjungai šalies pasiūlyme Lietuvai skiriamos lėšos sanglaudos politikai finansuoti mažėja 27 procentais, palyginti su dabartine finansine programa, o tiesioginių išmokų lygis žemės ūkiui išlieka tris kartus mažesnis nei kai kuriose kitose ES valstybėse“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas vienu iš savo tikslų EVT įvardija būtinybę derėtis dėl tiesioginių išmokų mūsų žemdirbiams: „Visi Europos Sąjungos žemdirbiai turi turėti vienodas, sąžiningas sąlygas konkuruoti. Europos Sąjungos lyderiams pabrėšiu, kad tiesioginių išmokų pilna konvergencija yra būtinybė pradedant ją nuo dar 2013 m. sutarto minimalaus išmokų lygio – 196 eurų už hektarą“, – teigė Prezidentas. Lietuvos, Latvijos ir Estijos lyderiai ES vadovams žada perduoti iš šalių ūkininkų gautą ruginės duonos kepaliuką su nurėžtu ketvirčiu, simbolizuojančiu nelygias sąlygas ES vidaus rinkoje.

Lietuvos vadovas atkreips susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad daugiametėje finansinėje programoje numatytas išmokų mažinimas žemės ūkio ir sanglaudos politikoms turės neigiamos įtakos siekiant kovos su klimato kaita tikslų.

Prezidentas žada pažymėti, kad Lietuva kartu su kitomis ES šalimis pasisako už tai, kad iki 2050 m. būtų pereita prie klimatui neutralios ekonomikos. Šis pokytis reikalauja gerai apgalvotos, socialiai teisingos ir efektyvios ūkio pertvarkos, orientuotos į tvarų augimą. Preliminariais skaičiavimais, lėšų poreikis Lietuvoje planuojamoms priemonėms ES energetikos ir klimato politikos tikslams įgyvendinti iki 2030 m. yra apie 14 mlrd. eurų, o Lietuvai pasiekti klimato kaitos neutralumą 2050 m. kainuos apie 41 mlrd. eurų.

„Lietuvai itin svarbu, kad perėjimas prie švarios, tvarios energetikos būtų paremtas saugiomis ir pažangiomis technologijomis, o trečiosios šalys taip pat raginamos laikytis aukščiausių aplinkosaugos standartų“, – pridūrė šalies vadovas.

Prezidentas atkreips dėmesį ir į ES steigimo sutartyje numatytų įsipareigojimų įgyvendinimą – deramo finansavimo Ignalinos AE uždarymui ir Kaliningrado specialiajai tranzito programai užtikrinimo būtinybę.

EVT taip pat bus aptariami ES santykiai su Rusija, pasibaigus Normandijos ketverto susitikimui Paryžiuje gruodžio 9 dieną. Darbo sesijoje bus tariamasi dėl „Brexit“ eigos ir ES narių santykių su Jungtine Karalyste, šiai pasitraukus iš Bendrijos, aptariamas būsimos diskusijos dėl Europos ateities konferencijos turinys.

Gruodžio 12 d. Prezidento darbotvarkėje suplanuotas susitikimas su Europos Komisijos nariu Johanesu Hahnu, Italijos Premjeru Giuseppe Conte, taip pat Šiaurės ir Baltijos šalių vadovais. Šalies vadovas žada skirti laiko ir susitikti su Lietuvos ir užsienio valstybių ūkininkais, protestuojančiais prieš siūlomą tiesioginių išmokų mažinimą.

Prezidento komunikacijos grupė

Informacija atnaujinta 2019.12.11 18:32

Atgal