Lietuvos Respublikos Prezidentė

Lietuvą su Norvegija vienija regiono gynyba ir pažanga

2018-04-24

Antradienis, balandžio 24 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Norvegijos sosto įpėdiniu kronprincu Haakonu ir kronprincese Mette-Marit. Būsimasis Norvegijos karalius ir princesė Lietuvoje lankosi su oficialiu vizitu. Tai pirmasis karališkosios poros vizitas mūsų šalyje.

Šalies vadovė pabrėžė, jog karališkosios poros vizitas simbolizuoja glaudžią Lietuvos ir Norvegijos draugystę ir partnerystę.

„Dar 90-ųjų pradžioje Lietuvai vaduojantis iš sovietinės okupacijos Norvegijos žmonės padėjo mums pralaužti informacinę izoliaciją. Objektyvią informaciją apie mūsų kovą už laisvę pasauliui padėjo skelbti Norvegijos padovanotas palydovinis siųstuvas ir Osle veikiantis Lietuvos informacijos biuras. Tada pasaulis sužinojo apie tankus, nukreiptus prieš mūsų parlamentą, televizijos bokštą ir jų traiškomus žmones. Todėl Norvegijos vardas bus mūsų širdyse su didžiausia padėka, kaip valstybės, išdrįsusios mums padėti tuomet, kai labai mažai šalių išdrįso pripažinti mūsų nepriklausomybę“, – sakė Prezidentė.

Pasak šalies vadovės, per visą 28 metų nepriklausomybės laikotarpį Lietuvą ir Norvegiją siejo daug bendrystės gijų. Viena iš jų gynyba. Norvegų kariai vieni pirmųjų prisijungė prie NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje. Mūsų valstybė iš Norvegijos perka oro gynybos sistemas „Nasams“, o šios šalies karo laivai yra priešraketinio NATO skydo dalis atremiant galimus priešiškus veiksmus, kuriais būtų siekiama atkirsti Lietuvą, Latviją ir Estiją nuo sąjungininkų pastiprinimo.

Lietuvą su Norvegija sieja ir vienodas karinių grėsmių vertinimas. Kaip ir Lietuva, Norvegija turi sieną su Rusija, todėl labai gerai supranta, kokią grėsmę tarptautiniams saugumui kelia šios šalies agresyvus ir nenuspėjamas elgesys bei noras įtvirtinti savo karinį dominavimą Baltijos jūros regione ir Arktyje.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Norvegija yra strateginė Lietuvos energetinio saugumo partnerė. Pasak šalies vadovės, Lietuva sunkiai vadovavosi iš priklausomybės nuo „Gazpromo“, o norvegų įmonė „Hoegh LNG“ padėjo Lietuvai per rekordiškai trumpą laiką pastatyti suskystintų dujų terminalą „Independence“. Nuo 2015 m. Lietuva tapo ne tik nepriklausoma nuo vieno dujų tiekėjo, bet ir krizės atveju gali padėti Latvijai ir Estijai.

Pasak Prezidentės, tai labai svarbus laimėjimas, nes energetinė nepriklausomybė Lietuvai pirmiausia reiškia politinę nepriklausomybę, nes iki tol energetika buvo naudojama kaip politinės įtakos instrumentas.

Vizito Prezidentūroje metu pasirašyti du dvišaliai memorandumai dėl Norvegijos finansinės paramos pagal Europos ekonominės erdvės finansinį mechanizmą 2014–2021 m. laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu Norvegijos parama Lietuvai viršys 115 mln. eurų, kurie bus panaudoti socialiniam dialogui, pilietinei visuomenei, sveikatos apsaugai ir aplinkosaugai stiprinti, verslo plėtrai, inovacijoms ir moksliniams tyrimams skatinti.

Ankstesniais laikotarpiais už Norvegijos paramą buvo įsteigti vaikų dienos centrai ir atviros jaunimo erdvės Lietuvos regionuose, įkurtas vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, kompleksinių paslaugų centras, gerinamos vaikų ir jaunimo sveikatos paslaugos, stiprinama onkologinių ligų prevencija ir ankstyvoji diagnostika, kova su patyčiomis ir smurtu mokyklose, teismų efektyvumas, pataisų sistemos reforma, skatinamos žaliosios inovacijos versle.

Pasak Prezidentės, Norvegija yra ir puikus tvaraus, etiško, atsakingo ir inovatyvaus verslo pavyzdys. Būdama viena didžiausių gamtinių dujų tiekėjų tiek ES, tiek Lietuvai, Norvegija taip pat pirmauja Europoje pagal atsinaujinančią energetiką, į atmosferą išmeta mažiausią kiekį anglies dioksido ir veiksmingai tausoja savo gamtinius išteklius. Pastaruoju metu Norvegija daug dėmesio skiria inovacijų plėtrai, ypač informacinių, biotechnologijų ir nanotechnologijų srityse, todėl tai atveria naujų perspektyvų tiek dvišaliam bendradarbiavimui, tiek abiejų šalių ir viso regiono žmonių gerovei.

Šalies vadovė ir Norvegijos karališkoji pora apsikeitė oficialiomis dovanomis. Prezidentė padovanojo fotomenininkų V. Kaupelio ir A. Deikaus nuotraukų albumą apie Lietuvą bei Lietuvos menininko S. Milašiaus autorinį darbą. Norvegijos karališkoji pora padovanojo savo oficialią karališką nuotrauką ir meno kūrinį – stiklo vazą.

Prezidentė su karališkąja pora taip pat pasikėlė į Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios varpinę, Signatarų namuose apžiūrėjo Vasario 16-osios aktą, trumpai bendravo su Vilniaus universiteto skandinavistikos studentais ir norvegų bendruomene Lietuvoje.

Rytoj Prezidentė kartu su kronprincese Mette-Marit atidarys dvišalį verslo forumą.

Norvegijos karališkąją porą Lietuvoje lydi šios šalies gynybos ministras ir aukšto lygio verslo delegacija.

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2018.04.24 14:15

Atgal