Lietuvos Respublikos Prezidentė

Prioritetai

Žengdama į antrąjį savo istorijos tūkstantmetį, Lietuva išgyvena lemtingą laikotarpį. Tai – lūžio taškas, kuriame dar turime galimybę patys – savarankiškai ir sąmoningai – rinktis savo likimą.

Skaudu, tačiau privalau pripažinti: šiandieną esame nuosmukio kelyje, kurį gaubia šešėliai, vyrauja dviveidė moralė, nedorovinga politika, iškreipta ekonomika. Tai – pražūtingas kelias, vedantis į dvasinį ir ekonominį skurdą.

Aš kviečiu rinktis kitą kryptį – viltį, dorą, teisingumą, gerovę. Viešai įsipareigoju siekti skaidrumo visose valstybės gyvenimo srityse. Tai – esminė nuostata ir būtina sąlyga tam, kad išguitume veidmainystę, išvaduotume politiką iš oligarchinių grupių įtakos, atkurtume socialinį ir ekonominį teisingumą.

Mūsų tikslas – ori, saugi, garbinga ir turtinga piliečių visuomenė.

Mano siūlomas kelias –  skaidrumas ir tiesa.

Piliečių Lietuva – Lietuvos piliečiams

Sukurti pilietinę Lietuvą – skaidrią valstybę, kurioje žmonės pasitikėtų savimi ir tikėtų savo valstybe. Įtvirtinti tikrą demokratiją, kurioje valstybės likimą balsuodami spręstų piliečiai, o ne oligarchinių grupuočių pinigai.

  • Pilietis – visateisis valstybės šeimininkas. Jis išlaiko ir kontroliuoja valdžią, o valdžia tarnauja ir atsiskaito jam.
  • Visuomenės interesas – vienintelis valstybės institucijų kelrodis ir visų sprendimų matas.
  • Besąlygiškas valstybės institucijų skaidrumas – būtina sąlyga efektyviai kontroliuoti valdžią. Valdžios sprendimų viešumas ir atvirumas – tai užkarda oligarchiniams sandoriams bei korupcinėms schemoms, atkirtis jų dalyvių nebaudžiamumo sindromui ir  vienintelis būdas užtikrinti piliečių teisę žinoti, vertinti ir savarankiškai spręsti.
  • Liustracijos proceso užbaigimas – kelias galutinai išsilaisvinti iš praeities šešėlių. Tik taip išsklaidysime nepasitikėjimo ir įtarimų atmosferą, atkursime žmonių pasitikėjimą visuomene, valstybės institucijomis ir bendrapiliečiais.

Saugi šalis – be smurto ir be baimės

Sukurti valstybę, kurioje tvyrantį netikrumą, nerimą ir baimę pakeistų  saugumo ir tikėjimo jausmas. Gyventi savo šalyje be baimės, išdidžiai ir oriai – neginčijama žmogaus teisė.

  • Saugumas – pirmoji valstybės pareiga piliečiui.
  • Visaverčiam gyvenimui – visapusis saugumas: fizinis, dvasinis, ekonominis, socialinis, ekologinis.
  • Už valstybės ir piliečių saugumą atsakingoms institucijoms – griežčiausi viešumo ir skaidrumo standartai. Jose tarnaujantiems pareigūnams – aukščiausi dorovės ir profesionalumo reikalavimai.
  • Valstybės ir piliečių saugumu besirūpinančios struktūros turi būti depolitizuotos. Jų pareigūnai – apsaugoti nuo nepagrįsto politikų kišimosi ir oligarchinių grupių įtakos.

Viena valstybė ir vienas teisingumas – lygus visiems ir kiekvienam

Nedelsiant imtis veiksmų ir pasiekti realių permainų, kad būtų atkurtas žmonių tikėjimas teismais, teisėsaugos struktūromis bei operatyvinėmis tarnybomis. Valstybė stipri tol, kol žmonės tiki jos teisingumu.

  • Visuomenės interesas – vienintelė gairė įstatymų kūrėjams. Joks įstatymas negali iškelti grupės intereso aukščiau visuomenės gerovės. Jei taip atsitinka – autoriai ir užsakovai turi būti išaiškinti ir įvardyti. Jų atsakomybė – neišvengiama.
  • Įstatymas – vienintelis veiksmo ar neveikimo vertinimo matas. Jis turi būti taikomas vienodai visiems. Deklaratyvi visų piliečių lygybė prieš įstatymą privalo tapti realybe, kurioje nebūtų nė vienos išimties.
  • Skaidrumas, viešumas, atvirumas – tai kertiniai principai, padėsiantys atnaujinti teisėsaugos sistemą, atkurti piliečių tikėjimą teisingumu.

Valstybės ekonominis tikslas – žmonių gerovė

Ekonomikos krizė – tai išbandymas ir galimybė. Privalome sutelkti patirtį bei išmintį ir ryžtis esminei ekonominių santykių pertvarkai. Tik taip atremsime sunkmečio iššūkius ir paklosime tvarius pamatus ūkio plėtrai.

  • Valstybės ekonominės veiklos tikslas – bendrasis visuomenės interesas, piliečių gerovė ir ekonominis saugumas. Nė vienas ekonominis sprendimas negali būti įteisintas, jei neįrodyta jo nauda žmonėms ir valstybei.
  • Ekonominių sprendimų skaidrumas – vienintelis būdas atkurti teisingus ekonominius santykius. Tik viešumu užkirsime kelią korupciniams sandoriams, apginsime sąžiningą verslą ir vartotojus nuo oligarchinių darinių diktato.
  • Ūkio demonopolizavimas – kelias į civilizuotus ekonominius santykius. Sąžininga konkurencija – atkirtis monopolininkų godumui ir grobuoniškam lupikavimui.
  • Energetikos strategijos peržiūra ir sistemos pertvarka – žingsnis į šalies energetinės, ekonominės ir politinės nepriklausomybės įtvirtinimą. Tai – atkirtis vartotojų skurdinimui ir monopolijų savivalei.
  • Ūkio modernizavimas, naujų technologijų skatinimas – tai patikima investicija į šalies ekonomikos pažangą ir konkurencingumą.
  • Valstybės finansų valdymo reikalavimai – stabilumas, drausmė, kontrolė, atsakomybė. Kiekvienas valstybės litas turi būti investuotas taip, kad duotų didžiausios naudos šaliai. Už kiekvieną išleistą litą turi būti atsiskaityta. Atsakomybė už neapdairų lėšų naudojimą – neišvengiama.

Socialinis solidarumas – tautos vienybė ir stiprybė

Socialinis teisingumas ir solidarumas – visuomenės moralumo ir išminties matas, jos stiprybės kertinis akmuo. Turime puoselėti šią vertybę – tautos išlikimo garantą.

  • Solidari visuomenė – be atstumtųjų. Socialinė atskirtis – gėdinga visuomenės yda. Valstybės tikslas – užtikrinti socialinį saugumą visiems.
  • Darbingiems – galimybė užsidirbti. Palankios sąlygos darbo vietų kūrimui – valstybės prioritetas. Žmonės turi teisę į saugų, teisingai apmokamą darbą ir gerovę savo šalyje.
  • Negalintiems dirbti ar sąžiningu darbu užsitarnavusiems poilsį – pagarbi parama. Ji turi būti sutelkta ir kryptinga – pasiekianti tuos, kuriems labiausiai jos reikia.
  • Patikima sveikatos apsauga – socialinio solidarumo šerdis. Didžiausia visuomenės vertybė – žmogus, brangiausias žmogaus turtas – sveikata. Todėl net sunkmečio sąlygomis efektyvi pagalba susirgus turi būti užtikrinta kiekvienam.
  • Kokybiško švietimo prieinamumas – visuomenės solidarumo požymis. Nei materialinė padėtis, nei sveikatos problemos neturi tapti kliūtimi. Teisę mokytis turi kiekvienas. Valstybės pareiga mokyti visus.
  • Solidari visuomenė – atsakingas rūpestis ateities kartoms. Švietimo prieinamumas ir kokybė – šalies pažangos variklis. Aplinkos apsauga – pareiga būsimiems piliečiams.

Užsienio politika – nacionalinių tikslų atspindys ir įrankis jiems pasiekti

Svarbiausias valstybės užsienio politikos prioritetas – atstovavimas Lietuvos nacionaliniam interesui. Būtiniausia permaina  –  pusiausvyros atkūrimas.

  • Teisinga užsienio politika – vidaus politikos tęsinys, visuomenės interesų projekcija tarptautinėje erdvėje. Diplomatinė energija turi būti sutelkta į nuoseklų atstovavimą nacionaliniams tikslams tarptautinėse organizacijose ir pasaulyje.
  • Savigarba, racionalus konstruktyvumas, aktyvumas ir pagarba – kertiniai užsienio politikos pamatų kampai.
  • Geografinė ir politinė pusiausvyra – privalomas reikalavimas užsienio politikai, grindžiamai modernios demokratijos vertybėmis. Siekdami lyderystės Rytuose, privalome tapti aktyvesni, veiksmingesni ir profesionalesni Vakaruose. Turime rasti patikimų sąjungininkų ES, kur priimami Lietuvai svarbūs sprendimai.

Informacija atnaujinta 2016.04.29 09:31