Lietuvos Respublikos Prezidentas

Prezidento kalba vaizdo konferencijoje „Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos stiprinimas rengiantis dalyvavimui „Europos horizontas“ programoje“

2020-05-28

Gerb. Europos Komisijos nare,

Ministrai,

Profesoriai,

Verslo atstovai,

man nepaprastai malonu Jus pasveikinti šioje vaizdo konferencijoje, skirtoje Lietuvos ir Europos Sąjungos mokslo ir inovacijų politikos formavimui.

Šią diskusiją inicijavau dėl keleto priežasčių. Visų pirma, mums reikalingas proveržis. Daugiau nei du dešimtmečius visos politinės partijos Lietuvoje deklaruoja mokslo ir inovacijų prioriteto svarbą, tačiau mūsų ekonomikos struktūra keičiasi lėčiau, nei mes tikimės. Dirbti įprastu tempu ir taip, kaip esame įpratę, nebegalime − įvairiose tarptautinėse inovacijų švieslentėse metai po metų rodikliai Lietuvos atžvilgiu nesikeičia.

Lietuvoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikloms išleidžiama bene pustrečio karto mažiau nei ES šalių vidurkis. Išlaidos iš Lietuvos biudžeto mokslo ir inovacijų plėtrai yra bene du kartus mažesnės, o privačių investicijų lygis net keturis kartus mažesnis nei ES vidurkis.

Lietuvos sėkmės rodiklis programoje „Horizontas 2020“ siekia vos 14,4 procentų. Nors ES lėšų dalis nuolat laipsniškai didėja, pagal tenkančią programos biudžeto dalį užimame 26-ą, o pagal dalyvavimo projektuose skaičių – 24-ą vietą Europos Sąjungoje.

Naudodamasis proga, kad mūsų konferencijoje dalyvauja inovacijų ir mokslo komisarė Mariya Gabriel, noriu pabrėžti, kad labai svarbu ES instrumentus kurti taip, kad mažėtų atotrūkis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje tarp ES valstybių narių.  

Antra, naujasis politinis ciklas Europos Sąjungoje, ES strateginė darbotvarkė, derybos dėl ES Daugiametės finansinės perspektyvos, numatytos kovos su pandemija ir jos sukeltomis pasekmėmis priemonės suteikia mums puikią progą dar kartą įvertinti Lietuvos prioritetus, susitelkti ir priimti reikalingus politinius sprendimus.

Vakar Europos Komisija pateikė naują pasiūlymą dėl ES Daugiametės finansinės perspektyvos bei Europos atsigavimo fondo, kuris taip pat bus skirtas žaliojo kurso, skaitmeninės darbotvarkės, vidaus rinkos ir pramonės nepriklausomybės stiprinimo bei inovacijų ir mokslo sričių finansavimui.

Turime būti drąsūs ir išnaudoti šias aplinkybes, pirmieji pasiūlyti ne tik naujus verslo modelius, produktus, paslaugas, bet ir teisinę aplinką mokslo ir inovacijų plėtrai. Inovacijos ir kūrybiškumas be baimės suklysti ir pasirengimas valdyti rizikas turi tapti kiekvieno politiko, valstybės tarnautojo, verslininko ir mokslininko kasdienybe. 

Pavyzdžių, kad galime tai įgyvendinti, gausu – stebime augančius Gyvybės mokslų ir informacinių technologijų sektorius, žaliąsias ir informacines technologijas, ketvirtą vietą Tarptautiniame finansinių technologijų indekse ar lyderiaujančias pozicijas eksportuojant mokslinius lazerius.

Taip pat turime įžvelgti tarpsektorinius ryšius, kurių svarba ypač atsiskleidė, valdant COVID-19 pandemijos sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes.

Šie klausimai vienu ar kitu aspektu diskutuojami Nacionalinės pažangos programos 2021–2031 metams rengimo ar kovos su pandemija kontekste.

Mielieji,

mano valstybės modelis − skaitmenizuota, inovatyvi ir žalia Lietuva.

Turime atsižvelgti į kitų valstybių gerąją praktiką ir čia norėčiau padėkoti vyriausiajai mokslo pareigūnei iš Jungtinės Karalystės, profesorei Carole Mundell, kuri pasidalys įžvalgomis apie Jungtinės Karalystės mokslo ir inovacijų politiką.

Pasikartosiu, dirbti įprastu tempu ir taip, kaip esame įpratę, nebegalime, reikia naujo kūrybiško požiūrio ir drąsių sprendimų. Tad, iš visų ekspertų pateiktų rekomendacijų noriu išskirti keturias.

  • Pirma, siekiant mokslo ir inovacijų politikos formavimo nuoseklumo, efektyvesnio veiklos koordinavimo, ryšio tarp politikos formuotojų ir įgyvendintojų sustiprinimo, siūlau svarstyti galimybę įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę ir sukurti už mokslą ir inovacijas atsakingų atstovų valstybės institucijose tinklą.
  • Antra, įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas, siūlau inicijuoti mokslo ir inovacijų srities institucijų pertvarką, konsoliduojant jų veiklą.
  • Trečia, būtina sukurti aktyvesnio mokslo ir studijų institucijų dalyvavimo programoje „Europos horizontas“ paskatas. Mūsų mokslo ir verslo atstovams reikia paprasto ir tvaraus finansinio sprendimo.
  • Ir ketvirta, Lietuvai reikia didinti dėmesį mokslo ir verslo tarptautiškumui bei stiprinti kompetencijas dalyvauti programoje „Europos horizontas“.

Esu tikras, kad ši diskusija ir parengtas rekomendacijų projektas bus puikus pagrindas darbui ateityje.

Mūsų politikai ir politinės partijos, jau pradėję rengti politines programas artėjantiems rinkimams, valstybės tarnautojai, verslo ir mokslo atstovai galėtų priimti reikalingus sprendimus, siekdami proveržio mokslo ir inovacijų politikoje.

Tai paspartintų Lietuvos ekonomikos transformaciją ir leistų efektyviai dalyvauti naujai kuriamose ES programose ir pasinaudoti finansiniais instrumentais.

Ačiū už dėmesį.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Informacija atnaujinta 2020.05.28 11:26

Atgal