Lietuvos Respublikos Prezidentas

Inauguracija

Prezidento inauguracijos ceremonijoje – vienybės akcentai

„Lietuva yra viena“ – tokią žinią išrinktasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda siunčia valstybės piliečiams, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena, kuo užsiima, kokia jų socialinė padėtis.

„Šią dieną mes norime pabrėžti, kad Lietuva yra visų, – sakė Inauguracijos komisijos pirmininkė Algė Budrytė. – Mes norime pakviesti ir padrąsinti kiekvieną Lietuvos pilietį, kiekvieną lietuvį, lenką, rusą, baltarusį, ukrainietį, žydą, totorių, karaimą ar kitos tautinės bendrijos atstovą aktyviau įsitraukti į valstybės gerovės kūrimą.“

Šventiniai renginiai prasidėjo 10 val. Vilniaus senamiestyje, prie paminklo dr. Jonui Basanavičiui. Šioje istorijos palytėtoje vietoje, greta pastato, kuriame 1905 m. vyko Didysis Vilniaus Seimas, išrinktasis Prezidentas su šeimos nariais pagerbė vieną valstybės kūrėjų.

Vėliau inauguracijos renginiai persikėlė į Lietuvos Respublikos Seimą, kur 11 val. prasidėjo iškilmingas posėdis. Naujasis šalies vadovas Parlamento narių ir svečių akivaizdoje ištarė priesaikos žodžius ir pasakė inauguracijos kalbą, skirtą nubrėžti valstybės raidos gairėms per ateinančius penkerius metus.

12 val. Prezidentas Nepriklausomybės aikštėje priėmė iškilmingą ginkluotųjų kariuomenės pajėgų rikiuotę. Joje šįkart dalyvavo ir 100-ąsias įkūrimo metines švenčiančios Šaulių sąjungos nariai, savo pavyzdžiu rodantys, kaip visuomenė gali prisidėti prie valstybės stiprinimo. Išklausę Prezidento sveikinimo žodį, karinio parado dalyviai Gedimino prospektu žygiavo iki Katedros aikštės.

13 val. šalies vadovas dalyvavo Vilniaus Šv. Vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje vykusiose šv. Mišiose. Joms pasibaigus, 14 val., Katedros aikštėje buvo rengiama Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonija. Po šio renginio Prezidentas ir pirmoji ponia ėjo į S. Daukanto aikštę, pakeliui sveikindami susirinkusius žmones.

15 val. prasidėjo iškilminga Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų perdavimo ceremonija. Dalyvaujant kariuomenės orkestrui ir garbės sargybos kuopai, S. Daukanto aikštėje buvo iškelta naujojo šalies vadovo vėliava. Iškart po to Prezidentas kreipėsi į Lietuvos piliečius Tėvynėje ir užsienyje. Galiausiai šalies vadovas Baltojoje salėje priėmė iš Vyriausybės vadovo grąžinamus įgaliojimus.

Oficialią inauguracijos renginių programą simboliškai apibendrino koncertas S. Daukanto aikštėje. Jame buvo pristatyti Lietuvos regionai – 10 apskričių. Kiekvienai jų atstovavo iš ten kilę atlikėjai. Koncertą vainikavo bendrai atliekamas kūrinys.

„Įvairius atlikėjus mes daugiausia siejame su didmiesčiais, – teigė koncerto režisierius Dalius Abaris. – Man atrodo, kad bus labai įdomu visai Lietuvai sužinoti, kuris atlikėjas iš kur yra kilęs.“ Dalis koncerto dalyvių, šiuo metu gyvenančių užsienyje, ant scenos Lietuvoje pasirodė po ilgesnės pertraukos. Taip, pasak režisieriaus, bus atspindėtos sąsajos ir su išeivijos lietuviais.

19 val. Prezidento rūmų kiemelyje buvo rengiamas priėmimas nusipelniusiems kultūros veikėjams, Nacionalinių premijų laureatams ir valstybės kūrėjams.


Prezidentas įsipareigojo stiprinti šalies vienybę ir tarnauti žmonių gerovei

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda iškilmingame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje penktadienį prisiekė Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas, visomis išgalėmis stiprinti šalies nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei.

Naujasis šalies vadovas inauguracijos kalboje atkreipė dėmesį, kad nuo pamatų pavyko sukurti valstybę, tapusią Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto Aljanso partnere. „Sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikotarpį šalies istorijoje“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Vis dėlto šalies vadovas pabrėžė, kad statistikos neatitinka Lietuvos žmonių savijauta. „Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą? – klausė Prezidentas Gitanas Nausėda, nurodęs, kad Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės. – Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų. Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta.“

Prezidentas pabrėžė sieksiąs kurti terpę racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, subalansuoti jų veiklą valstybei reikalinga ir efektyvia linkme. „Nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, valstybės prioriteto – tiek finansavimo, tiek požiūrio prasme – suteikimas kultūrai yra tos sritys, kuriose imsiuosi asmeninės iniciatyvos ir telksiu visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus, profesionalius ir atsakingus žmones bendram tikslui“, – sakė valstybės vadovas.

Kalbėdamas apie gerovės siekį, Prezidentas iškėlė penkis uždavinius: pajamų nelygybės mažinimą, biudžeto mokestinių pajamų didinimą, regioninės atskirties mažinimą, efektyvų ES fondų panaudojimą ir švietimo kokybės pažangą. „Skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas, viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei“, – teigė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalies vadovas taip pat pridūrė, kad užsienio ir saugumo politikos srityje Lietuvos Respublika toliau bus patikima partnerė, turinti vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinės teisės normomis. Prezidentas įvardijo, kad pagrindiniai strateginiai tikslai bus didesnė euroatlantinė integracija, glaudžių santykių su Europos Sąjunga ir JAV palaikymas, dvišalių santykių su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija – plėtra, krašto apsaugos sistemos finansavimo palaikymas.

„Priesaika, kurią šiandien daviau Tautai ir Tėvynei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų, – baigdamas savo kalbą, sakė Prezidentas Gitanas Nausėda. – Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas – tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai. Vykdykime ją kartu.“

Prieš pasirodydamas iškilmingame Seimo posėdyje, Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia prie praėjusiais metais atidengto paminklo pagerbė Tautos patriarchą dr. Joną Basanavičių. „Čia J. Basanavičius pradėjo įgyvendinti savo svajonę, – sakė Prezidentas, rodydamas į Nacionalinės filharmonijos pastatą, kuriame 1905 m. posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas. – Čia buvo padėti pamatai Lietuvos Nepriklausomybės Aktui, kuris buvo pasirašytas keliolika metų vėliau. Šis žmogus man simbolizuoja, kiek galima padaryti Lietuvos labui net nebūtinai būnant politiku.“

Prezidentas pabrėžė būtinybę semtis įkvėpimo iš dr. J. Basanavičiaus, saugojant tautinę tapatybę, ir globalėjančiam pasauliui pirmiausia siūlyti savo išskirtinumą bei sėkmės istoriją.

Po priesaikos Seime naujasis šalies vadovas priėmė iškilmingą ginkluotųjų kariuomenės pajėgų ir Šaulių sąjungos rikiuotę bei paradą. Prezidentas tardamas žodį pabrėžė, kad kariuomenė, pilietiška visuomenė ir sąjungininkai – trys Lietuvos saugumo ramsčiai, o kartu – ir jo duotos priesaikos garantai.

Po šv. Mišių Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonijoje.

Pakeliui iš Katedros į S. Daukanto aikštę naujasis šalies vadovas ir pirmoji ponia bendravo su žmonėmis ir priėmė sveikinimus. Šiek tiek po 15 val. įvyko Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų perdavimo ceremonija – buvo nuleista kadenciją baigusios Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir pakelta Prezidento Gitano Nausėdos vėliava.

„Šiandien čia kalba ne tik Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Šiandien manyje kalba ta – Jūsų širdžių šilumos sklidina – Tylioji, tačiau didelę jėgą turinti ir neįprastai dvasia graži Lietuva, – S. Daukanto aikštėje, kreipdamasis į šalies piliečius Tėvynėje ir užsienyje, sakė šalies vadovas. – Šiandien ši Lietuva klausia – kada? Ir šiandien čia ji atsako – dabar! Dabar pagarba tarp piliečių tetampa Lietuvos gerovės pamatu. Dabar sąžininga politikų ir valdininkų tarnystė tebūna mūsų kasdienybe. Dabar Tėvynės meilė teįkvepia mums pasitikėjimo saugia Lietuvos ateitimi. Dabar būkime laisvi, išmintingi ir valingi mūsų bendrojo gėrio, mūsų bendrų namų Lietuvos kūryboje!“

Po iškilmingos Prezidento rūmų perdavimo ceremonijos šalies vadovas Baltojoje salėje priėmė grąžinamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus.

Oficialią inauguracijos programos dalį simboliškai užbaigė ir apibendrino koncertas. Jame buvo pristatyti Lietuvos regionai – 10 apskričių, kurioms atstovavo iš jų kilę atlikėjai. Koncertą vainikavo bendrai atliekamas kūrinys.

Vakare Prezidento rūmų kiemelyje surengtas priėmimas nusipelniusiems kultūros ir visuomenės veikėjams bei valstybės kūrėjams. Organizatoriai kvietė apie 1,2 tūkst. svečių su lydinčiaisiais asmenimis. Ypatingą dėmesį šįkart nuspręsta parodyti nusipelniusiems meno ir mokslo žmonėms. Daugiausia kvietimų (apie 280) gavo menininkai – aktoriai, rašytojai, skulptoriai ir kiti.


Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaika

Aš, Gitanas Nausėda,

prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą;

prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man Dievas!


Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos kalba Seime

Brangūs Lietuvos žmonės,

Jūsų Ekscelencijos Prezidentai Dalia Grybauskaite, Valdai Adamkau, Vytautai Landsbergi,

Pone Seimo Pirmininke,

Gerbiami Seimo nariai,

Gerbiami svečiai,

šiandien, priimdamas Lietuvos žmonių man suteiktus įgaliojimus, pirmiausia norėčiau padėkoti – Lietuvos vadovams, garbingai ir išmintingai vadovavusiems valstybei sudėtingiausiais jai periodais.

Semdamiesi jėgų iš Tautos istorijos ir didžiavyrių – nuo Karaliaus Mindaugo iki Nepriklausomybės Akto signatarų, nuo pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių iki partizanų, tremtinių ir sovietmečio disidentų – nuo pamatų sukūrėme valstybę, tapusią Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto Aljanso partnere.

Sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikotarpį šalies istorijoje.

Tačiau kodėl tada daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus? Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?

Prezidento priesaikos žodžiai, kuriuos ką tik ištariau, tai ne tik įstatymuose numatytas tekstas – tai mano asmeninis įsipareigojimas Tautai ir Tėvynei.

Prisiekiau saugoti Lietuvos žemių vientisumą.

Bet Lietuva šiandien yra kur kas daugiau nei nuostabus žemės lopinėlis prie Baltijos. Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės. Čia, Vilniuje, ir mano gimtojoje Klaipėdoje, Skuode ir Piterbore, Kaune ir Bergene, Rietave ir Alikantėje.

Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų.

Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta.

Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės. Tik vieningi būsime stiprūs. Tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera.

Susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai – visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui, bei pakerta pasitikėjimą valstybe. Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti.

Prezidento – vienintelio Tautos visuotinai rinkto valstybės vadovo – pareiga kurti darbingą terpę racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, subalansuoti jų veiklą valstybei reikalinga ir efektyvia linkme.

Mes, Lietuva, ne kartą parodėme, kad gebame pamiršti visus prieštaravimus ir susivienyti svarbiausiais istorijos momentais. Taip buvo Sąjūdžio laikais, 1991 metų sausį, taip buvo 2003 metais, kai balsavome dėl narystės Europos Sąjungoje, taip buvo, kai pasiekėme nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos.

Šiandien mes privalome dar kartą susivienyti, nes sprendimai, kuriuos priimsime dabar, lems valstybės ateitį artimiausius 30 metų.

Nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, valstybės prioriteto – tiek finansavimo, tiek požiūrio prasme – suteikimas kultūrai yra tos sritys, kuriose imsiuosi asmeninės iniciatyvos ir telksiu visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus, profesionalius ir atsakingus žmones bendram tikslui.

Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems.

Tai reiškia, kad būsiu aktyviai veikiantis prezidentas ir atsakingai išnaudosiu visas Konstitucijos man suteikiamas galias ir Tautos palaikymą.

Žmonių viltys, išsakytos per Prezidento rinkimus, parodė, kad Prezidento institucija pelno didžiausią piliečių pasitikėjimą. Prezidentas – tai žmonių atstovas, turintis tiesioginį Tautos mandatą. Todėl savo pareigas suprantu kaip įpareigojimą ryžtingai ginti visų piliečių interesus ir jiems atstovauti.

Teisingumo jausmo trūkumas greta ekonominių paskatų yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių Lietuvos žmonės ryžtasi palikti savo šalį.

Prezidentas privalo užtikrinti, kad įstatymų viršenybė galiotų kiekvienam, kad teisėsaugos sistema būtų apsaugota nuo politikų įtakos, kad teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, kad iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės.

Manau, kad pasiekti tai galima principingumu ir atvirumu, todėl stiprinsiu ir plėsiu pilietinės visuomenės galimybes tiesiogiai dalyvauti sprendžiant svarbiausius Lietuvos valstybės gyvenimo klausimus.

Šiandien prisiekiau tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Gerovė nėra vien iliuzija ar tiesiog gražus žodis. Tai kiekvieno iš mūsų teisė, o visiems mums kartu, t. y. valstybei – pareiga.

Turime suprasti – gerovės valstybės nebus, jei kiekvienas rūpinsimės tik savimi, jei didės socialinė atskirtis, o žmonės jausis svetimi savo šalyje.

Todėl, iškeldami gerovės valstybės idėją, išskyrėme penkis esminius šalies rodiklius.

Pajamų nelygybės mažinimas. Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. mažiausiai pasiturinčių sudaro daugiau nei 7 kartus. Europos Sąjungoje šis rodiklis yra 5 kartai ir mes privalome link jo artėti per artimiausius 5 metus.

Antrasis – biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 iki 35 procentų BVP. Tai daugiau nei 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurias galėtume skirti socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir atlyginimams.

Trečiasis – regioninės atskirties mažinimas.

Ketvirtasis – efektyvus ES fondų lėšų panaudojimas.

Penktasis ir, žvelgdamas į ateitį, manau, pats svarbiausias rodiklis yra švietimo kokybės pažanga. Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas keičiantis valdžiai. Ir investuoti lėšų ir laiko į savo vaikų išsilavinimą, nes tai pati prasmingiausia investicija.

Būtent šie gerovės Lietuvos rodikliai man bus Vyriausybės ir visų politinių jėgų bendro darbo vertinimo kriterijais. Todėl, skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas, viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei.

Šiandien prisiekiau visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę.

Turime visada prisiminti – laisvės ir nepriklausomybės niekas nedovanoja, ją reikia išsikovoti ir ginti.

Lietuva niekada nebuvo daugiausia karių ar ginklų turinčia valstybe. Visos didžiausios mūsų tautos pergalės iškovotos žmonių ryžtu, pasiaukojimu ir išmintinga politika, leidusia telkti sąjungininkus.

Todėl vykdydama užsienio politiką Lietuvos Respublika bus patikima partnerė, kuri turi vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinėmis teisės normomis.

Mūsų strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus – dar didesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV.

Turime plėtoti ir vystyti dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija – kartu siekti energetinės nepriklausomybės bei ginti savo interesus Europos Sąjungoje ir NATO.

Privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę, skaičių.

Brangūs Lietuvos žmonės,

priesaika, kurią šiandien daviau Tautai ir Tėvynei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų.

Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas – tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai.

Vykdykime ją kartu.

Vardan tos, Lietuvos!

Ir tepadeda mums Dievas.

Informacija atnaujinta 2020.05.20 15:50