Lietuvos Respublikos Prezidentas

Inauguracija

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaika

Aš, Gitanas Nausėda,

prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą;

Prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas;

Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man Dievas!


Prezidento inauguracijos ceremonijoje – vienybės akcentai

„Lietuva yra viena“ – tokią žinią išrinktasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda siunčia valstybės piliečiams, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena, kuo užsiima, kokia jų socialinė padėtis. Jau liepos 12 dieną, penktadienį, naujasis šalies vadovas ištars priesaiką ir kreipsis į visus Lietuvos žmones.

„Šią dieną mes norime pabrėžti, kad Lietuva yra visų, – sakė inauguracijos komisijos pirmininkė Algė Budrytė. – Mes norime pakviesti ir padrąsinti kiekvieną Lietuvos pilietį, kiekvieną lietuvį, lenką, rusą, baltarusį, ukrainietį, žydą, totorių, karaimą ar kitos tautinės bendrijos atstovą, aktyviau įsitraukti į valstybės gerovės kūrimą.“

Oficialius inauguracijos dienos renginius pirmą kartą bus galima gyvai stebėti visos Lietuvos kultūros įstaigose – bibliotekose, muziejuose, kino teatruose. „Pakvietėme įvairias kultūros įstaigas įsitraukti savo veiklomis, susijusiomis su valstybingumu, pakviesti savo bendruomenes paminėti šią iškilmingą dieną drauge“, – sakė A. Budrytė.

Šventiniai renginiai prasidės 10 val. Vilniaus senamiestyje, prie paminklo dr. Jonui Basanavičiui. Šioje istorijos palytėtoje vietoje, greta pastato, kuriame 1905 m. vyko Didysis Vilniaus Seimas, išrinktasis Prezidentas su šeimos nariais pagerbs vieną valstybės kūrėjų.

Vėliau inauguracijos renginiai persikels į Lietuvos Respublikos Seimą, kur 11 val. prasidės iškilmingas posėdis. Naujasis šalies vadovas parlamento narių ir svečių akivaizdoje ištars priesaikos žodžius ir pasakys inauguracinę kalbą, skirtą nubrėžti valstybės raidos gairėms per ateinančius penkerius metus.

Netrukus, 12 val., Prezidentas Nepriklausomybės aikštėje priims iškilmingą ginkluotųjų kariuomenės pajėgų rikiuotę. Joje šįkart dalyvaus ir 100-ąsias įkūrimo metines švenčiančios Šaulių sąjungos nariai, savo pavyzdžiu rodantys, kaip visuomenė gali prisidėti prie valstybės stiprinimo. Išklausę Prezidento sveikinimo žodį, karinio parado dalyviai Gedimino prospektu žygiuos iki Katedros aikštės.

13 val. šalies vadovas dalyvaus Vilniaus Šv. Vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje vyksiančiose šv. Mišiose. Joms pasibaigus, 14 val., Katedros aikštėje rengiama Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonija. Po šio renginio Prezidentas ir pirmoji ponia eis į Simono Daukanto aikštę, pakeliui sveikindami susirinkusius žmones.

15 val. prasidės iškilminga Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų perdavimo ceremonija. Dalyvaujant kariuomenės orkestrui ir garbės sargybos kuopai, S. Daukanto aikštėje bus iškelta naujojo šalies vadovo vėliava. Iškart po to Prezidentas kreipsis į Lietuvos piliečius Tėvynėje ir užsienyje. Galiausiai šalies vadovas Baltojoje salėje priims iš Vyriausybės vadovo grąžinamus įgaliojimus.

Oficialią inauguracijos renginių programą simboliškai apibendrins 16 val. prasidėsiantis koncertas S. Daukanto aikštėje. Jame bus pristatyti Lietuvos regionai – 10 apskričių. Kiekvienai jų atstovaus iš ten kilę atlikėjai. Koncertą vainikuos bendrai atliekamas kūrinys.

„Įvairius atlikėjus mes daugiausia siejame su didmiesčiais, – teigė koncerto režisierius Dalius Abaris. – Man atrodo, kad bus labai įdomu visai Lietuvai sužinoti, kuris atlikėjas iš kur yra kilęs.“ Dalis koncerto dalyvių, šiuo metu gyvenančių užsienyje, ant scenos Lietuvoje pasirodys po ilgesnės pertraukos. Taip, pasak režisieriaus, bus atspindėtos sąsajos ir su išeivijos lietuviais.

Vėliau vakare, 19 val., Prezidento rūmų kiemelyje rengiamas priėmimas nusipelniusiems kultūros veikėjams, nacionalinių premijų laureatams ir valstybės kūrėjams. Organizatoriai kviečia 1000 svečių su antrosiomis pusėmis. „Siekiame padėkoti prisidėjusiems prie valstybės kūrimo. Nors negalime pakviesti visų nusipelniusių asmenų, norime simboliškai pranešti, kad visuomenės, kultūros, švietimo, sporto, kitų gyvenimo sričių veikėjams Prezidentūra taps atviresnė ir su jais bendradarbiaus įvairiomis formomis“, – sakė A. Budrytė.


Prezidentas įsipareigojo stiprinti šalies vienybę ir tarnauti žmonių gerovei

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda iškilmingame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje penktadienį prisiekė Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas, visomis išgalėmis stiprinti šalies nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei.

Naujasis šalies vadovas inauguracinėje kalboje atkreipė dėmesį, kad nuo pamatų pavyko sukurti valstybę, tapusią Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso partnere. „Sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Vis dėlto šalies vadovas pabrėžė, kad statistikos neatitinka Lietuvos žmonių savijauta. „Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą? – klausė Prezidentas Gitanas Nausėda, nurodęs, kad Lietuva – tai pirmiausiai jos žmonės. – Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų. Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta.“

Prezidentas pabrėžė sieksiąs kurti terpę racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, subalansuoti jų veiklą valstybei reikalinga ir efektyvia linkme. „Nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, valstybės prioriteto – tiek finansavimo, tiek ir požiūrio prasme – suteikimas kultūrai, – yra tos sritys, kuriose imsiuosi asmeninės iniciatyvos ir telksiu visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus, profesionalius ir atsakingus žmones bendram tikslui“, – sakė valstybės vadovas.

Kalbėdamas apie gerovės siekį, Prezidentas iškėlė penkis uždavinius: pajamų nelygybės mažinimą, biudžeto mokestinių pajamų didinimą, regioninės atskirties mažinimą, efektyvų ES fondų panaudojimą ir švietimo kokybės pažangą. „Skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei“, – teigė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalies vadovas taip pat pridūrė, kad užsienio ir saugumo politikos srityje Lietuvos Respublika toliau bus patikimas partneris, turintis vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinės teisės normomis. Prezidentas įvardijo, kad pagrindiniai strateginiai tikslai bus gilesnė euroatlantinė integracija, glaudžių santykių su Europos Sąjunga ir JAV palaikymas, dvišalių santykių su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija – plėtra, krašto apsaugos sistemos finansavimo palaikymas.

„Priesaika, kurią šiandien daviau Tautai ir Tėvynei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų, – baigdamas savo kalbą, sakė Prezidentas Gitanas Nausėda. – Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas – tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai. Vykdykime ją kartu.“

Prieš pasirodydamas iškilmingame Seimo posėdyje, Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia prie praėjusiais metais atidengto paminklo pagerbė Tautos patriarchą dr. Joną Basanavičių. „Čia J. Basanavičius pradėjo įgyvendinti savo svajonę, – sakė Prezidentas, rodydamas į Nacionalinės filharmonijos pastatą, kuriame 1905 m. posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas. – Čia buvo padėti pamatai Lietuvos Nepriklausomybės Aktui, kuris buvo pasirašytas keliolika metų vėliau. Šis žmogus man simbolizuoja, kiek galima padaryti Lietuvos labui net nebūtinai būnant politiku.“

Prezidentas pabrėžė būtinybę semtis įkvėpimo iš dr. J. Basanavičiaus, saugojant tautinę tapatybę, ir globalėjančiam pasauliui pirmiausiai siūlyti savo išskirtinumą bei sėkmės istoriją.

Po priesaikos Seime naujasis šalies vadovas priėmė iškilmingą ginkluotojų kariuomenės pajėgų ir Šaulių sąjungos rikiuotę bei paradą. Prezidentas tardamas žodį pabrėžė, kad kariuomenė, pilietiška visuomenė ir sąjungininkai – trys Lietuvos saugumo ramsčiai, o kartu – ir jo duotos priesaikos garantai.

Po šv. Mišių Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedros bazilikoje Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonijoje.

Pakeliui iš Katedros į Simono Daukanto aikštę naujasis šalies vadovas ir pirmoji ponia bendravo su žmonėmis ir priėmė sveikinimus. Šiek tiek po 15 val. įvyko Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų perdavimo ceremonija – buvo nuleista kadenciją baigusios Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir pakelta Prezidento Gitano Nausėdos vėliava.

„Šiandien čia kalba ne tik Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Šiandien manyje kalba ta – Jūsų širdžių šilumos sklidina – Tylioji, tačiau didelę jėgą turinti ir neįprastai dvasia graži Lietuva, – S. Daukanto aikštėje kreipdamasis į šalies piliečius Tėvynėje ir užsienyje, sakė šalies vadovas. – Šiandien ši Lietuva klausia – kada? Ir šiandien čia ji atsako – dabar! Dabar pagarba piliečių tarpe tetampa Lietuvos gerovės pamatu. Dabar sąžininga politikų ir valdininkų tarnystė tebūna mūsų kasdienybe. Dabar Tėvynės meilė teįkvepia mums pasitikėjimą saugia Lietuvos ateitimi. Dabar būkime laisvi, išmintingi ir valingi mūsų bendrojo gėrio, mūsų bendrų namų Lietuvos kūryboje!“

Po iškilmingos Prezidento rūmų perdavimo ceremonijos šalies vadovas Baltojoje salėje priėmė grąžinamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus.

Oficialią inauguracijos programos dalį simboliškai užbaigė ir apibendrino koncertas. Jo metu buvo pristatyti Lietuvos regionai – 10 apskričių, kurioms atstovavo iš ten kilę atlikėjai. Koncertą vainikavo bendrai atliekamas kūrinys.

Vakare Prezidento rūmų kiemelyje surengtas priėmimas nusipelniusiems kultūros ir visuomenės veikėjams bei valstybės kūrėjams. Organizatoriai kvietė apie 1,2 tūkst. svečių su antrosiomis pusėmis. Ypatingą dėmesį šįkart nuspręsta parodyti nusipelniusiems meno ir mokslo žmonėms. Daugiausiai kvietimų, apie 280, gavo menininkai – aktoriai, rašytojai, skulptoriai ir kiti.

Informacija atnaujinta 2019.07.24 16:08