Lietuvos Respublikos Prezidentė

Lietuvos Respublikos Prezidento vėliava

Purpuro spalvos audeklas, iš trijų kraštų apjuostas geltona virvute. Jo centre, abiejose pusėse, vaizduojamas Lietuvos valstybės herbas, kurio skydą iš dešinės pusės laiko baltas grifas, iš kairės – tokios pat spalvos vienaragis, stovintys ant balto postamento. Gyvūnų ginklai auksiniai, liežuviai raudoni. Vėliavos pločio ir ilgio santykis – 5:6. Kotas natūralaus medžio, viršūnėje – ietigalis su Lietuvos valstybės herbu viduryje.

Dauguma valstybių, turinčių Prezidento instituciją, naudoja šią instituciją reprezentuojančias vėliavas (standartus). Pagal rangą Prezidento vėliava yra antroji po nacionalinės arba trečioji, jei, be nacionalinės, vartojama valstybės vėliava. Prezidentų vėliavos yra herbinės, nuo nacionalinių ir valstybės vėliavų paprastai skiriasi spalvomis, dydžiu, puošnumu. Anksčiau Lietuva oficialiai įteisintos Prezidento vėliavos neturėjo, nors naudojimo faktų galima rasti ir prieškarinėje Lietuvos Respublikoje. Tuomet virš Prezidentūros plevėsuodavo raudona vėliava su raiteliu vienoje pusėje ir Gediminaičių stulpais – kitoje.

Kuriant naują Lietuvos Respublikos Prezidento vėliavą, jos simbolikos pagrindu paimta istorinė valstybės vėliava. Tačiau turint galvoje, kad ateityje gali tekti oficialiai įteisinti šalia nacionalinės istorinę Lietuvos valstybės vėliavą – raudoną su sidabriniu raiteliu (tai padaryta 2004 m.), Prezidento vėliavai nutarta panaudoti artimą raudonam purpurinį audeklą ir joje vaizduojamą valstybės herbą papuošti skydininkais. Lietuvos heraldikoje skydininkai žinomi nuo Vytauto laikų iki XVIII a. pabaigos. Jais buvo angelai, kariai, įvairūs gyvūnai, mitologinės bei kitos būtybės. Iš daugelio istorinių skydininkų buvo pasirinktas grifas ir vienaragis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia anksčiau mėgtų angelų dabar pasaulietinės valstybės nebenaudoja, įdėjus šarvuotus karius, Prezidento herbinė vėliava atrodytų pernelyg karinė. Tuo tarpu grifas ir vienaragis yra daugelio Europos valstybių herbų laikytojai ir turi gilią simbolinę prasmę.

Lietuvos valstybės heraldikoje grifas ir vienaragis žinomi nuo XVI a. pradžios. Grifas – tai erelio ir liūto hibridas. Jis simbolizuoja erelio budrumą ir akylumą bei liūto jėgą ir išdidumą. Mitinis vienaragis panašus į kumeliuką, tačiau jis turi skeltus nagus, barzdelę ir auksinį spiralinį ragą kaktoje, kuriame slypįs jo protas. Tai protingumo, tolerancijos ir nekaltumo simbolis. Praeityje abu mitologiniai gyvūnai naudoti ne tik heraldikoje, bet ir Bažnyčios gyvenime, juos mėgo astrologai ir alchemikai. XIV–XVI a. vienaragis, kaip skaistumo simbolis, buvo Švč. Mergelės Marijos atributas, o grifas dažnai sietas su Kristumi. Erelis esąs dangaus, o liūtas žemės gyvūnas, kaip Kristus yra dieviškojo (dangaus) ir žmogiškojo (žemės) pradų įkūnijimas.

Lietuvos heraldikos komisijos teikimu, pagrindinius Prezidento vėliavos išvaizdos principus Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 1993 m. sausio 26 d., priimdamas Lietuvos Respublikos Prezidento Įstatymą, o vėliavos spalvinį etaloną – vasario 18 dieną.

Literatūra: E. Rimša, Heraldika. Iš praeities į dabartį, 2-oji papildyta laida, Vilnius, 2004, p. 85-86; Lietuvos heraldika, parengė E. Rimša, Vilnius, 2008, p. 35-37.