Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimo kalba Visuotiniame teisėjų susirinkime

2020-11-06

Gerbiami teisėjai,

man didelė garbė šiandien Jus pasveikinti Visuotiniame susirinkime. Nors šįkart susitinkame virtualiai, džiaugiuosi galėdamas paliudyti, kad savo šalyje turime stiprią ir gyvybingą teismų savivaldą.

Kiekvienas iš Jūsų savo nuolatiniu darbu prisidedate prie Lietuvos – demokratinės valstybės, kurioje užtikrinama teisės viršenybė, žmogaus teisių bei laisvių apsauga, – augimo. Šios europinės vertybės yra mūsų tapatybės pagrindas. Jas palaiko nepriklausomi, stiprūs ir skaidriai veikiantys teismai.

Deja, teismų bendruomenėje pasitaiko skaudžių įvykių, kurie visuomenėje pasėja nepasitenkinimo ir nepasitikėjimo sėklų. Tačiau kiekvieno iš Jūsų rankose yra galimybė principingu, sąžiningu ir profesionaliu darbu įrodyti, kad pagrindas pasitikėti teismais išlieka, kad jis niekur nedingo ir bus ateityje.

Jūsų ištikimybė duotai teisėjo priesaikai reiškia, kad šiandien ir rytoj, kaip ir daugelį dienų ir metų iki tol, Lietuvoje bus užtikrinama asmenų teisė į teisingumą. Toks žinojimas yra vienas svarbiausių pilietinės visuomenės, taigi ir demokratijos, ramsčių.

Gerbiamieji,

per pastaruosius metus su viršumi mano komanda daug laiko ir jėgų skyrė nuodugniai susipažinti su visos Lietuvos teismais. Išklausėme, su kokiais sunkumais susiduria teismų vadovai, teisėjai ir jų komandos, taip pat ir asmenys, besikreipiantys į teismus. Valstybės kontrolė lygiagrečiai atliko išsamų teismų sistemos auditą.

Matyti, kad šiandien teismų sistema susiduria su daugeliu iššūkių. Išryškėjusios teismų problemos yra sisteminės. Didžiausią susirūpinimą kelia menkstantis teisėjo profesijos patrauklumas, didelė teisėjų komandų darbuotojų kaita, jų trūkumas, netolygus darbo krūvio pasiskirstymas. Dalis teismų, ypač apylinkių, yra apkrauti techniniu darbu, o ne ginčų sprendimu.

Tai negali ilgiau tęstis. Turime užtikrinti, kad ateityje neatsirastų pagrindo abejoti teisėjų ir jų komandų profesionalumu. Mums siekiant, kad teisėjo profesija būtų gerbiama ir patraukli, neužteks vien istoriškai susiklosčiusio garbingos profesijos įvaizdžio – jį reikės pagrįsti kasdieniu darbu. Jei šiandien nespręsime teismų efektyvumo ir finansavimo klausimų, ilguoju laikotarpiu dėl to nukentės pati teisinė valstybė.

Teismų sistema negali laukti postūmio iš išorės – ji turi didelį potencialą ir privalo jį aktyviai naudoti. Iš esmės pakeisti situaciją gali tik ryžtingi pokyčiai sistemos viduje. Nuoširdus didesnio efektyvumo siekis paskatintų visuomenę palankiau vertinti teismus, o politinės valdžios atstovus – priimti teismų sistemai reikalingus sprendimus.

Leiskite priminti, kad Valstybės kontrolė nurodė, jog būtina kryptingai didinti teismų sistemos veiksmingumą ir išmaniau organizuoti teismų veiklą. Iki šiol trūksta efektyvesnio teismams patikėto turto valdymo – regionuose didžiuliuose teismų pastatuose kartais dirba vos po kelis teisėjus. Tokių pastatų išlaikymas brangiai kainuoja, o ekonomiškai pagrįsti sprendimai vilkinami. Taip pat trūksta lankstumo organizuojant darbą teismuose, pavyzdžiui, aprūpinant juos technine įranga nuotoliniams posėdžiams rengti ar imantis priemonių subalansuoti darbo krūvį tos pačios grandies teismuose.

Su tuo tiesiogiai susijęs ir dar vienas apleistas klausimas – dėl teisėjų darbo krūvio įvertinimo. Nustačius aiškius kriterijus, būtų galima tiksliau apskaičiuoti teismų darbo krūvį. To nepadarius, nėra prielaidų optimaliai formuoti teisėjų korpusą. Kyla grėsmė, kad toliau didės tiek darbo krūvio disbalansas tos pačios grandies teismuose, tiek ir teisėjų nepasitenkinimas. To išvengti – vienas pagrindinių uždavinių, tenkančių Jūsų bendruomenei.

Kiek man leidžia turimi įgaliojimai, stengiuosi per teisėkūros procesą prisidėti prie teigiamų pokyčių teismų sistemoje. Šiuo metu baigiame rengti Teismų įstatymo projektą, kuris numato atsisakyti perteklinių ir biurokratiškų procedūrų, kurios sudaro metus trunkančias eiles atrankos komisijoje ar neleidžia teisėjui paprastesne tvarka persikelti iš vieno to paties lygmens teismo į kitą, dėl ko iškyla sunkumų siekiant teismuose operatyviai rasti profesionalių kandidatų į laisvas teisėjų vietas. Tikiuosi šiuo klausimu konstruktyvios diskusijos ir teisėjų bendruomenės palaikymo.

Taip pat noriu tikėti, kad nuo 2008 metų dedamos pastangos atsisakyti nebūdingų teismams funkcijų pagaliau pasieks tikslą. Tai padėtų teismams susikoncentruoti į sudėtingų teisinių ginčų sprendimus.

Neturėtume pamiršti, kad teisingumas šalyje priklauso nuo adekvataus teismų sistemos finansavimo ir dėmesio žmogiškųjų išteklių kokybei. Apie tai kalba Europos Komisija. Tai matome kasdienėje teismų praktikoje, kuri išryškina, kaip svarbu investuoti į fizinę ir techninę infrastruktūrą, visų personalo darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, tinkamų darbo sąlygų sudarymą.

Mano tikslas – padaryti viską, kad toliau galėtų augti visuomenės pasitikėjimas teismais, kad teismų sistema veiktų skaidriai ir efektyviai. Tačiau vien tik mano, kaip Prezidento, pastangų neužteks – to turime siekti visi kartu.

Gerbiamieji,

skirdamas asmenį į teisėjo pareigas, visada vertinu jo profesionalumą, reputaciją ir vertybes. Nepriekaištingas etikos principų laikymasis, sąžiningumas, principingumas, žmogaus asmeninis tvirtumas, gebėjimas atsilaikyti prieš įvairias įtakas – tai vertybės, dėl kurių negali būti kompromisų.

Neužtenka vien išvengti akivaizdžių pažeidimų. Laikytis teisėjų etikos principų – tai pirmiausia branginti ir saugoti institucijos moralinį autoritetą. Deja, pastaruoju metu man teko nusivilti kai kuriais Teisėjų tarybos sprendimais, kurie nuleido teisėjo moralinio autoriteto kartelę ir neprisidėjo prie visuomenės pasitikėjimo teismais stiprinimo.

Būtina suprasti ir tai, kad antikorupcines priemones reikia diegti ne dėl to, kad jų reikalauja visuomenė, o todėl, kad tai yra svarbu pačiai teismų sistemai ir leidžia tikėtis rezultatų.

Iškalbinga ir tai, kad, Europos Komisijos šių metų duomenimis, teismų vadybos ir teisėjų etikos standartų mokymams mūsų šalyje iki šiol neskiriama jokių lėšų. Tai rodo aplaidų požiūrį į ateities perspektyvą. Tikiu, kad reikia visai nedaug, kad šioje srityje galėtume pasiekti kokybinį šuolį – tereikia pasistengti!

Gerbiami teisėjai,

šiandien Jūs rinksite Teisėjų tarybos narius. Tai ypač atsakingas uždavinys, nes Teisėjų taryba – tai teismų savivaldos lyderių komanda, kuri turi veikti principingai, vesti į priekį, prisiimti atsakomybę.

Naujai išrinktos Teisėjų tarybos laukia sudėtingi iššūkiai. Jai teks prisiimti atsakomybę už tai, kad teismų sistema turėtų aiškią ateities viziją ir planą, kaip ją pasiekti, būtų veiksminga ir vienytų aktyvius, nepriklausomus profesionalus bei visuomenės pripažintus moralinius autoritetus. Jai reikės siekti, kad teismų sistemoje būtų užtikrintos galimybės teisėjams specializuotis, atsisakyta teismams nebūdingų funkcijų, įdiegtas inovatyvus ir lankstus teismų veiklos administravimas, subalansuotas teismų darbo krūvio paskirstymas.

Vadovaudamiesi Konstitucija, kurioje apibrėžtas valdžių bendradarbiavimo principas, turime visada ir visur siekti abipusio sutarimo. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Sprendžiant opų teismų finansavimo klausimą, reikalingas aktyvus Teisėjų tarybos bei visos teisėjų bendruomenės įsitraukimas ir pastangos siekti atviros, efektyvios ir inovatyvios teismų sistemos. Tokia teismų sistema turi gebėti atremti nūdienos iššūkius, o svarbiausia – matyti ir girdėti žmogų, ieškantį teisingumo.

Tikiu, kad Jūsų, gerbiami teisėjai, pasirinkimas šiandien bus teisingas ir prisidės prie bendrų pastangų stiprinti teismų sistemą ir didinti jos autoritetą visuomenėje. Tik nebijodami pokyčių ir veikdami kartu galėsime užtikrinti teismų ir teisėjų nepriklausomumą bei stiprinti visuomenės pasitikėjimą teismais. To mums visiems ir palinkėsiu. Dėkui už dėmesį!

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Informacija atnaujinta 2020.11.06 13:18

Atgal