Lietuvos Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba užsienio šalių diplomatiniam korpusui

2020-02-17

Gerbiamas Dekane,

Gerbiami ambasadoriai,

Ekscelencijos,

daugelis valstybių turi tik vieną nepriklausomybės dieną. Lietuva ką tik paminėjo 102-ąsias valstybės atkūrimo metines. Kovo 11-ąją švęsime ir 30 metų nuo nepriklausomybės atkūrimo.

Tai, kad Lietuva kasmet nepriklausomybę švenčia net du kartus, pirmiausia liudija apie mums tekusią sudėtingą XX amžiaus istorijos naštą. Praeitis mus išmokė, kad ramybės, taikos ir klestėjimo laikotarpius neretai keičia pražūtingi sukrėtimai ir kad, siekiant jų išvengti, būtina laiku užkirsti kelią pavojingiems konfliktams. Štai kodėl niekada nesėdime sudėję rankų ir daug dėmesio skiriame savo šalies – ir viso regiono – saugumui. Tai yra ir tolesnio Lietuvos ūkio augimo, ir netrukdomos visuomenės raidos prielaida.

Džiaugiuosi, kad pastaraisiais metais būtent saugumo srityje sulaukėme proveržio. Įgyvendindama įsipareigojimus NATO, Lietuva gynybai skiria 2 procentus savo bendrojo vidaus produkto ir ketina šią dalį nuosekliai didinti iki 2,5 procento. Itin svarbu, kad mūsų šalyje jau kurį laiką dislokuoti sąjungininkų kareiviai, tarp jų ir Jungtinių Amerikos Valstijų bataliono dydžio rotacinės pajėgos. Visi kartu esame pasirengę prireikus reaguoti į iššūkius kolektyviniam saugumui. Suvokdama savo atsakomybę ir pareigas, stiprinant taiką ir stabilumą pasaulyje, Lietuva aktyviai dalyvauja tarptautinėse misijose Afganistane, Malyje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje, kaip ir operacijose „Atalanta“ bei „Sophia“.

Pastarieji NATO viršūnių susitikimai liudija, kad Aljansas turi valios ir galimybių didinti gynybinį potencialą. Glaudus NATO šalių bendradarbiavimas yra Lietuvos saugumo garantija. Remiame JAV buvimą Europoje, nes kartu galime efektyviau atremti kylančias grėsmes. Europiečiai taip pat turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą, tačiau tai negali būti daroma stipraus transatlantinio ryšio sąskaita.

Kaip ir visi Europos Sąjungos nariai, Lietuva siekia, kad Bendrija būtų stipri, konkurencinga ir įsiklausanti į savo piliečius. Remiame svarbias Bendrijos iniciatyvas tokiose srityse kaip inovacijos, vidaus rinkos stiprinimas, sanglauda, kaimynystės politika.

Principinė Lietuvos pozicija – kad naują ambicingą Europos Sąjungos darbotvarkę turi paremti tinkamas finansavimas. Pasisakome už teisingą ir subalansuotą daugiametį biudžetą, kuris atlieptų tiek tradicinių politinių programų, tiek ir naujų iššūkių finansavimo poreikį.

Taip pat siekiame, kad diskusijose dėl Europos Sąjungos ateities daugiau dėmesio būtų skiriama tiems klausimams, kurie artimi ir aktualūs kiekvienam europiečiui, – konkrečių politinių tikslų įgyvendinimui, o ne Bendrijos institucinės sąrangos klausimų aptarimui.

Nepaprastai svarbu, kad mūsų diskusijų dėl bendros ateities neužtemdytų Jungtinės Karalystės pasitraukimas. Lietuva apgailestauja dėl „Brexit“, tačiau gerbia britų sprendimą ir siekia išsaugoti ambicingą partnerystę su Londonu, ypač prekybos, užsienio politikos, saugumo ir gynybos klausimais.

Galiausiai, kalbėdami apie Europos ateitį, negalime sutikti su balsais, pasisakančiais už tolesnės Europos Sąjungos plėtros įšaldymą ar visišką sustabdymą. Remiame prisijungimą tų šalių, kurios atitinka mūsų pačių apibrėžtus narystės kriterijus, ir tikimės, kad artimiausiu metu pradėsime derybas su dar dvejomis Vakarų Balkanų šalimis.

Siekdama plėsti taikos ir stabilumo erdvę Europoje, Lietuva taip pat aktyviai palaiko Rytų partnerystę. Esame pasirengę visapusiškai padėti toms Rytų Europos šalims, kurios eina demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių, laisvos rinkos kūrimo keliu. Todėl noriu pasinaudoti proga ir pakviesti dalyvauti Ukrainos reformų konferencijoje, kuri šių metų liepos mėnesį vyks Vilniuje.

Gerbiami ambasadoriai,

Lietuva neslepia ambicijų tęsti sparčią ūkio plėtrą ir prisidėti prie Europos ekonomikos augimo. Tai reiškia, kad mes ir toliau žengsime aukštos pridėtinės vertės kūrimo linkme, ypatingą dėmesį skirdami inovacijoms, skaitmenizacijai, žaliosioms investicijoms. Jau dabar didžiuojamės tapę vienu iš pirmaujančių Europos finansinių technologijų centrų. Didelių perspektyvų matome ir sveikatos mokslų srityje.

Mes siekiame išlikti aktyvūs Europos Sąjungoje, diversifikuoti prekybą ir plėsti ekonominį bendradarbiavimą. Puikiai suprantame, jog tas, kas neina pirmyn, galiausiai pradeda judėti atgal, todėl siekiame būti atviri, patrauklūs ir kompetentingi.

Ekonominio klestėjimo Lietuva taip pat neįsivaizduoja be energetinės nepriklausomybės užtikrinimo. Šiuo metu vykdome ambicingą elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa projektą.

Skubėdami užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, tuo pat metu su nerimu žvalgomės Lietuvos kaimynystėje, už 40 kilometrų nuo Vilniaus, dygstančią Astravo atominę elektrinę. Akivaizdu, kad tai yra atviras iššūkis visai Europos Sąjungai ir kertinių Bendrijos vertybių išbandymas.

Pasikliaujame Europos Sąjunga, nes ji visada buvo lyderė kalbant apie tarptautinių saugos standartų laikymąsi. Mes matėme, kaip Bendrija po nelaimės Fukušimoje inicijavo atominių elektrinių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, o praeitų metų gruodį Europos Sąjungos vadovai sutarė, kad ir trečiosiose šalyse esantys įrenginiai turi atitikti aukščiausius saugos ir aplinkos apsaugos standartus. Astravo atominės elektrinės atvejis naujai atkreipia mūsų dėmesį, kad branduolinės grėsmės nepripažįsta valstybių sienų, o branduolinė sauga turi būti užtikrinama pasauliniu mastu.

Taip pat noriu pabrėžti, kad Lietuva taikos ir stabilumo siekia ne vien regioniniu, bet ir globaliu lygmeniu. Savo užsienio politiką grindžiame fundamentaliais principais, įtvirtintais Jungtinių Tautų Chartijoje ir kitose tarptautinėse sutartyse. Ir toliau pabrėšime būtinybę laikytis tarptautinės teisės principų tiek dvišaliuose santykiuose, tiek ir daugiašaliais bendradarbiavimo formatais.

Pamatinė Lietuvos nuostata yra plėtoti draugiškus ryšius su visomis šalimis. Tik žengdami bendradarbiavimo keliu, galime išspręsti problemas, kurios dažnai viršija atskirų šalių galimybes. Pasaulyje, kuriame didėja tarpusavio priklausomybė, auga žmonių, prekių ir kapitalo judėjimas bei sparčiai plėtojasi naujos skaitmeninės technologijos, būtų pražūtinga visiems veikti pavieniui ir nepripažinti bendrų interesų.

Lietuva siekia plėtoti bendradarbiavimą įvairiuose projektuose, dalį kurių mes patys inicijavome. Jungtinėse Tautose įgyvendinome iniciatyvas, skatinančias laikytis tarptautinės teisės, apsaugoti civilius gyventojus, ypač moteris ir vaikus, kariniuose konfliktuose. Tęsdama narystės Saugumo Taryboje metu pradėtą veiklą, Lietuva kandidatuos į Žmogaus teisių tarybą 2022–2024 metų laikotarpiui. Kaip ir anksčiau, kiekviena proga pabrėšime būtinybę skatinti ir saugoti žmogaus teises bei pagrindines laisves.

Pasinaudodamas proga, noriu atkreipti dėmesį į Tarptautinės Vaikų gynimo dienos proga birželio pirmą savaitę rengiamą konferenciją, skirtą vaikų ir jaunimo teisei į ateitį. Lietuvos pirmosios ponios ir UNICEF globojamame renginyje bus aptarti vaikams ir jaunimui kylantys šiuolaikiniai iššūkiai bei atsirandančios galimybės: neįgaliųjų vaikų integracija, modernios švietimo sistemos poreikis, klimato kaitos ir naujų skaitmeninių technologijų poveikis.

Gerbiamieji,

trečiąjį atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį Lietuva užbaigia pasitikėdama savo jėgomis, sustiprinusi nacionalinį saugumą bei sudariusi sąlygas tolesniam ekonomikos klestėjimui, tačiau kartu blaiviai vertindama tarptautinėje politikoje tvyrančias permainų nuotaikas. Atsižvelgdami į tai, artimiausioje ateityje sau keliame tris pagrindines užduotis.

Pirma, Lietuva turi aktyviau dalyvauti užkertant kelią neigiamiems tarptautinės konjunktūros raidos scenarijams, tokiems kaip nevaldoma migracija, tolesnis nevaldomas aplinkosaugos situacijos blogėjimas ir pasaulio susiskaldymas į nesutaikomus, agresyviai konkuruojančius geopolitinius ir ekonominius blokus.

Bendras vertybes išpažįstančias Vakarų šalis ir toliau matome patikimiausiu taisyklėmis grįstos tarptautinės tvarkos garantu. Privalome išlaikyti demokratinių valstybių vienybę ir ryžtą kaip atsvarą bet kokiems mėginimams pažeidinėti tarptautinę teisę ar dauginti karinių grėsmių mūsų kaimynystėje bei visame pasaulyje. Lietuva yra ir liks tvirtos transatlantinės sąjungos šalininkė, nes laiko ją Vakarų stiprybės pagrindu.

Noriu atskirai pabrėžti, kad taiką pasaulyje užtikrinsime ne jėga, o gerbdami tarptautinę teisę. Aiškus Lietuvos interesas yra užtikrinti, kad sankcijos tarptautinės teisės nesilaikančioms valstybėms būtų naikinamos tik reaguojant į reikšmingai pasikeitusį elgesį. Savo šalies vardu raginu visas valstybes gerbti valstybių suverenitetą ir teritorinį vientisumą, susilaikyti nuo hibridinio karo ir bandymų daryti įtaką politiniams procesams laisvose šalyse.

Antra užduotis Lietuvai yra globalių partnerių paieška, tuo pat metu išlaikant aktyvų vaidmenį Europoje.

Lietuvos istorijos išugdyta ilgalaikė orientacija į Vakarus nedviprasmiškai apibrėžia tai, kas mes esame, ir kur visada norėjome būti. Mes norime toliau aktyviai dalyvauti diskusijoje apie transatlantinės erdvės ateitį, nes tai yra artimiausia mūsų politinė ir vertybinė aplinka.

Kita vertus, orientacija į Vakarus neturi apriboti mūsų svajonių ir mūsų ambicijų. Todėl Lietuvos užsienio politika artimiausioje ateityje daug dėmesio skirs ekonominei diplomatijai ir sieks atverti naujas kryptis – visų pirma ekonominio bendradarbiavimo srityje. Džiaugiuosi, kad Lietuvos verslininkai jau atranda Azijos, Afrikos, Vidurio Rytų rinkas.

Trečioji neatidėliotina užduotis Lietuvos užsienio politikai – minkštosios galios plėtra. Visų pirma, tai reiškia pozityvaus Lietuvos Respublikos įvaizdžio pasaulyje stiprinimą. Šiais metais, minėdami 30-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, daug pasakosime apie naujausią Lietuvos istoriją ir savo ateities planus.

Kita vertus, mes taip pat turėsime duoti atkirtį dažnėjančioms pastangoms klastoti Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių istoriją. Esame pasirengę kritiškai ir sąžiningai vertinti savo praeitį, tačiau neketiname toleruoti kai kurių jėgų pastangų skleisti melagingus naratyvus. Apgailestauju dėl to, kad istorija vis dar naudojama politiniais tikslais, ir į tai bandoma įtraukti net tarptautines organizacijas, tokias kaip Europos Taryba. Raginu bendromis pastangomis atsispirti manipuliacijoms ir siekti, kad niekas negalėtų istorijos paversti politikos tarnaite.

Esu įsitikinęs, kad 30-osios atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metinės – tai puiki proga prisiminti, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, kitaip nei Vakarų Europai, pirmiausia reiškė naujos okupacijos pradžią. Būtent todėl sakome, kad pasaulinis karas mums baigėsi tik 1990 metais, kai pagaliau atkūrėme nepriklausomybę.

Turėdami galimybę pasiremti skaudžiomis praeities pamokomis, negalime kartoti tų pačių klaidų. Turėdami galimybę kurti tvirtą pagrindą gerovei ir klestėjimui, negalime blaškytis ir pasiduoti tiems, kurie siekia išsklaidyti demokratinių valstybių vienybę.

Štai kodėl kviečiu visus įsiklausyti į palinkėjimą, gerai žinomą visiems Lietuvos piliečiams: „Iš šviesa, ir tiesa / Mūs žingsnius telydi.“ Tai yra Lietuvos himno žodžiai, kuriais aš nuoširdžiai tikiu. Ženkime pirmyn, lydimi šviesos ir tiesos!

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Informacija atnaujinta 2020.02.17 12:30

Atgal