Lietuvos Respublikos Prezidentas

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai: būtina galvoti apie gyvenimą ir veikimą drauge įveikus pandemiją

2020-05-29

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda atsakė į Lenkijos vadovo Andrzejaus Dudos laišką, kuriame išreiškė pozicijas dėl galimų bendrų veiksmų, susijusių su COVID-19 pandemijos padariniais, dėl Europos Sąjungos darbotvarkės ir bendradarbiavimo, siekiant vieningų tikslų Bendrijoje, taip pat dėl saugumo, geopolitinės ir ekonominės situacijos regione.

Šalies vadovas taip pat padėkojo už Lenkijos Prezidento asmeninį indėlį į Lietuvos ir Lenkijos valstybių ryšių puoselėjimą ir stiprinimą.

Abu Prezidentai pabrėžė, kad po priimtų reikalingų ryžtingų sprendimų, kovojant su COVID-19 pandemija ir jos sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis, būtina kartu galvoti apie gyvenimą ir veikimą drauge įveikus pandemiją.

Valstybės vadovas savo laiške teigia, kad solidarumas, vienybė, efektyvumas turi būti pagrindiniais principais, kuriais turima vadovautis priimant sprendimus ES. Prezidentas išskyrė tris esmines sąlygas Europos atsigavimui: tai sklandus vidaus rinkos veikimas ir jos stiprinimas, didesnis ES biudžetas, ypač sanglaudos ir žemės ūkio sričių finansavimui, ir į aukštos pridėtinės vertės investicijas orientuotas, finansinius poreikius atitinkantis Europos atsigavimo fondas.

„Pandemijos krizė parodė, kad Europos Sąjungoje turime imtis konkrečių veiksmų, stiprindami savo sveikatos srities pramonę ir sumažindami ES priklausomybę nuo tiekimo iš trečiųjų šalių. Todėl pritariu Jūsų išsakytai minčiai, kad būtina sustiprinti nacionalinių sveikatos apsaugos sistemų bendradarbiavimą, sukurti veiksmingus tarpvalstybinės paramos mechanizmus ir skirti ypatingą dėmesį valstybių dialogui mokslinių tyrimų srityje“, − rašoma šalies vadovo laiške.

Prezidentas pritarė Lenkijos vadovo kvietimui neprarasti budrumo, laikytis europietiškų vertybių ir toliau išlikti demokratijos, tarptautinės teisės, žmogaus teisių ir laisvių gynėjais pasaulyje. Tai – itin svarbu šiuo metu, kai matome kylančias hibridines grėsmes ir dezinformacijos kampanijas. Pasak Lietuvos Prezidento, ypač aktualu suaktyvinti visus ES instrumentus mūsų artimoje kaimynystėje, siekiant dar stipriau įtraukti Rytų partnerystės šalis į bendras ES politines ir ekonomines iniciatyvas.

Abu Prezidentai pabrėžė karinio saugumo ir gynybos stiprinimą kaip prioritetą.

„Koronaviruso pandemija, deja, nepašalino konvencinių grėsmių, esančių mūsų pašonėje, ir net priešingai – sudarė galimybių joms stiprėti. Kad užtikrintume parengtį, privalome ir toliau išlaikyti ne mažesnį nei 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimą. NATO tiek Lenkijai, tiek Lietuvai buvo ir bus gyvybinis interesas ir nepakeičiamas mūsų saugumo garantas“, − teigia Prezidentas.

Kalbėdamas apie civilinės parengties mechanizmų Europoje stiprinimą, šalies vadovas teigė, kad šie mechanizmai yra itin aktualūs ne tik sprendžiant šią sveikatos krizę, bet ir branduolinių bei radiologinių incidentų metu. Pasak Prezidento, branduolinės saugos situacijos regione kelia susirūpinimą, kadangi artimoje kaimynystėje netrukus planuojama paleisti eksploatuoti Astravo AE, neužtikrinus saugos standartų ir neįgyvendinus ES rekomendacijų dėl rizikos ir atsparumo testų išorės grėsmėms įvertinti. Su Lenkijos aktyviu įsitraukimu Lietuva yra pasirengusi steigti ES regioninį centrą branduolinėms ir radiologinėms grėsmėms suvaldyti.

Šalies vadovas pabrėžė, kad būtina užtikrinti, jog elektra, pagaminta nesaugiai eksploatuojamose branduolinėse elektrinėse trečiosiose šalyse, nepatektų į bendrą ES rinką.

Savo laiške Lenkijos vadovui Prezidentas išreikė viltį, kad darnus ekonomikos augimas, dėmesys aplinkosaugos ir socialinės politikos suderinamumui, klimato kaitos tikslų siekimas, tam numačius tinkamą finansavimą, sukurtų Europai didelių galimybių tapti dar konkurencingesne, aukštą pridėtinę vertę kuriančia ekonomika, o abiejų šalių visuomenes padarytų atsparesnes ateities krizėms ir iššūkiams.

Kartu su Lenkija vykdomi ambicingi kritinės svarbos infrastruktūros projektai – elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa, dujų rinkos, geležinkelių ir kelių sujungiamumo, kurie pažymės visavertės ES rinkos sukūrimą.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad šių tikslų neįmanoma įgyvendinti be valstybių solidarumo ir tarpusavio bendradarbiavimo, ir patikino, jog Lietuva yra pasiruošusi ir toliau puoselėti abišalį bendradarbiavimą, kuris remiasi bendra istorija, vertybėmis ir tradicijomis.

Prezidento komunikacijos grupė

Informacija atnaujinta 2020.05.29 14:21

Atgal