Lietuvos Respublikos Prezidentas

Maltos Respublikos Prezidento J. E. George Abela tostas per valstybinius pietus valstybinio vizito į Lietuvos Respubliką proga

2012-05-29

Ekscelencija Prezidente, ekscelencijos, ponai ir ponios,

Džiaugiuosi atvykęs valstybinio vizito į Jūsų gražią šalį, kuri, kaip ir Malta, turi ilgą ir įdomią istoriją. Savo delegacijos vardu norėčiau padėkoti už mums parodytą nuostabų svetingumą.

Abi šalys yra skirtingose mūsų europinio namo pusėse: Lietuva - šiaurėje, skalaujama Baltijos jūros, o Malta - pačiuose pietuose, Viduržemio jūros regiono centre. Tačiau mes priklausome tai pačiai Europos kultūrai, kuri, nepaisant skirtumų, turi bendras šaknis ir bendrus vardiklius, išskiriančius mus kaip europiečius. Taip pat mus vienija bendros vertybės - laisvė, demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir įstatymo viršenybė.

Dabartinė Malta - nueito įvairaus istorijos kelio rezultatas. Buvusią finikiečių ir kartaginiečių koloniją perėmė romėnai, o vėliau ji tapo Bizantijos imperijos dalimi. Vėliau ją užkariavo arabai, prieš tai užėmę didžiąją Sicilijos dalį. Vėliau normanai, švabai, angevinai ir aragonai valdė šalį iki 1530 metų, kai Ispanijos imperatorius Karolis V atidavė ją Šv. Jono kryžiuočių ordinui, kuris dabar žinomas kaip Maltos ordinas. Šis ordinas valdė iki 1798 metų - Bonaparto invazijos į mūsų salas. Prancūzų valdymas truko tik dvejus metus, nes maltiečiai buvo nepatenkinti ir pirmenybę teikė britų globai. Iki nepriklausomybės atgavimo 1964 metais Malta buvo britų kolonija.

Visi šie istoriniai ryšiai paliko žymę mūsų kultūroje, religijoje, įstatymuose, politinėje sistemoje, tautiškume ir kalboje, kuri turi arabiškas šaknis, labai tvirtą lotynišką struktūrą ir šiek tiek jaučiamą anglų kalbos įtaką.

Ponia Prezidente,

Malta ir Lietuva įstojo į Europos Sąjungą prieš 8-erius metus ir mūsų likimai glaudžiai siejasi su mūsų partnerių Europos Sąjungoje likimais. Mes visi turime darniai dirbti, drąsiai, ryžtingai ir solidariai nugalėdami šiandienos sunkumus ir toliau stiprindami integracijos ir vienybės procesą. Kai kurias Europos šalis užklupo skolų problemos, ir mes privalome kartu nugalėti iššūkius bei užtikrinti, kad praeities klaidos nepasikartotų.

Laimei, Malta ir Lietuva išvengė blogiausių krizės pasekmių. Maltai pasisekė sutramdyti skolas ir fiskalinį deficitą ir pasiekti tam tikrą ekonomikos augimą. Lietuva taip pat suvaldė skolas ir pademonstravo tam tikrą ekonomikos augimą, nepaisant krizės. Malta priklauso euro zonai, o Lietuvos valiuta yra susieta su euru. Todėl mūsų bendras interesas - ne tik išlaikyti, bet ir sustiprinti bendrą Europos valiutą.

Finansinė drausmė yra svarbi ir mes privalome stengtis išvengti recesijos, bet dar svarbiau siekti ekonomikos augimo, tapti konkurencingesniems ir suteikti daugiau darbo galimybių savo šalių žmonėms, ypač jaunimui. Europos atsigavimo procesas nelengvas, būtina imtis priemonių tiek europiniu, tiek nacionaliniu mastu. Turime ir toliau dirbti kartu, užkirsti kelią didelei socialinei nelygybei, kuri trukdytų Europos pažangai.

Ponia Prezidente,

Mūsų šalys užmezgė santykius 1994 metais ir toliau juos stiprino dvišaliais ir daugiašaliais ryšiais ir bendradarbiavimu su kitomis Europos Sąjungos narėmis. Periodiniai aukšto lygio vizitai, įskaitant ir Maltos Ministro Pirmininko Lawrence Gonzi vizitą į Vilnių 2009 metais, suteikė puikių galimybių pasikeisti nuomonėmis abiem šalims rūpimais klausimais. Esu įsitikinęs, kad šiandienis mano vizitas prisidės prie tolesnio mūsų bendrų interesų plėtojimo.

Vienas geriausių būdų toliau stiprinti mūsų santykius yra, be abejo, ekonominiai mainai. Mūsų tarpusavio prekyba vis dar kukli pagal apimtis ir asortimentą. Abiejų šalių ekonomikai būtų naudinga ištirti naujas komercinio bendradarbiavimo erdves. Investicijų galimybės egzistuoja ir vaistų, finansinių paslaugų ir informacinių technologijų srityje. Malta taip pat gali dominti Lietuvos verslininkus tuo, kad gerai žino Šiaurės Afrikos rinkas.

Malta ir Lietuva, būdamos skirtingos geografine ir istorine prasme, gali būti patrauklios viena kitai turizmo prasme. Matau didelį šio sektoriaus potencialią. Daugiau nei 2000 lietuvių aplankė Maltą užsakomaisiais skrydžiais 2011 metais. Deja, tarp mūsų šalių nėra reguliaraus tiesioginio susisiekimo. Atsiradus tiesioginiams oro skrydžiams tarp Maltos ir Lietuvos, turizmo srautai abiem kryptimis neabejotinai padidėtų.

Man malonu prisiminti Lietuvos verslo centrų asociacijos delegacijos vizitą į Maltą ir ten užmegztus kontaktus. Dabar Vilniuje lankosi Maltos prekybos, verslo ir pramonės rūmų delegacija, pasirengusi užmegzti ryšius su įvairių sektorių Lietuvos verslininkais, ir aš linkiu jiems sėkmės.

Švietimas yra kita dvišaliam bendradarbiavimui daug žadanti sritis. Maltoje - nemažai gerai organizuotų angliškų mokyklų, kurios galėtų būti įdomios Lietuvos studentams, atvykstantiems dėl trumpų vasaros kursų. Kompetentingos institucijos galėtų susitarti dėl studentų ir jaunimo mainų programos.

Mūsų šalių parlamentų bendradarbiavimas taip pat galėtų prisidėti prie santykių skatinimo ir glaudesnio žmonių bendravimo. 2006 ir 2007 m. šalys apsikeitė parlamentarų vizitais ir galima būtų pasiūlyti sukurti tarpparlamentinę grupę, kuri skatintų tokius vizitus ateityje.

Ponia Prezidente,

Esu įsitikinęs, kad ateityje mes galime dar glaudžiau dirbti kartu savo žmonių labui. Todėl kviečiu visus čia esančius išgerti į Jūsų sveikatą, už puikius Maltos ir Lietuvos santykius, už taiką ir klestėjimą tarp visų tautų.

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2015.02.06 09:47

Atgal