Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos Prezidentas

Malonė

Vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 23 punktu, Respublikos Prezidentas teikia nuteistiesiems malonę, kuri yra humaniškumu grindžiamas individualus, konkrečiam asmeniui skirtas teisingumo aktas.

Į valstybės vadovą kreipiamasi kaip į paskutinę tiesos, humanizmo instituciją. Malonės aktu sušvelninama nuteistųjų dalia, suderinamos gailestingumo ir teisingumo nuostatos. Prezidento malonė yra išimtinis valstybės aktas. Šalies vadovas dovanoja laisvę arba sutrumpina nelaisvės laiką, sumažina teismo skirtą bausmę. Malonė vienaip ar kitaip pasitarnauja teisingumui.

Malonės aktas nėra teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą ginčijantis dokumentas. Tai greičiau moralinis veiksmas, bandant įvertinti nuteistojo asmenybę. Malonės teikimu siekiama suderinti teisingumą su gailestingumu taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymai, visuomenės ir trečiųjų asmenų, nukentėjusiųjų interesai.

Malonės prašymas gali būti svarstomas tik įsiteisėjus nuosprendžiui. Šalies vadovui, prieš priimant sprendimą dėl malonės suteikimo, pataria Malonės komisija. Komisijos nuomonė dėl malonės teikimo Prezidento nesaisto.

Įstatymai suteikia galimybę malonės prašyti visiems nuteistiesiems. Malonės gali prašyti ir laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys. Šie nuteistieji pirmą kartą su malonės prašymu gali kreiptis į valstybės vadovą, tik praėjus dešimčiai metų nuo bausmės pradžios.

Nuteistasis į Prezidentą turi kreiptis asmeniškai, todėl trečiųjų asmenų prašymai dėl malonės nesvarstomi. Prašymai turi atitikti Malonės nagrinėjimo nuostatuose keliamus reikalavimus. Nuteistųjų asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, prašymai siunčiami per įkalinimo įstaigos administraciją, kuri užpildo ir pateikia pavyzdinę nuteistojo anketos formą bei prideda visus reikalingus dokumentus – teismo nuosprendžius, nutartis, charakteristikas ir kt.

Prie malonės prašymų gali būti pridėta ir trečiųjų asmenų rekomendacijos, atsiliepimai. Tokie raštai nėra lemiamas veiksnys sprendžiant, ar patenkinti prašymą, tačiau gali turėti įtakos sprendimui.

Teikiant malonę atsižvelgiama į nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, elgesį, užimtumą, sveikatą, atliktos bausmės laiką, nusikaltimu padarytos turtinės, neturtinės žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos, kitos bausmę vykdančios institucijos, visuomeninių organizacijų, darboviečių bei asmenų, palaikančių socialinius ryšius su nuteistuoju, nuomonę, bausmės vykdymo tikslo pasiekimą ir į kitas malonės suteikimui svarbias aplinkybes.

Pagal Malonės prašymų nagrinėjimo nuostatus, pakartotinai pateikti malonės prašymai svarstomi praėjus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams nuo ankstesnio svarstymo.

Malonė suteikiama valstybės vadovo dekretu, kuris įsigalioja jį paskelbus Teisės aktų registre.


Nuostatai ir susiję teisės aktai

Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. sausio 9 d. dekretas dėl Malonės komisijos sudarymo ir malonės prašymų nagrinėjimo nuostatų patvirtinimo

Baudžiamojo kodekso X skyriaus 79 str.

Informacija atnaujinta 2020.10.13 01:25