Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimo žodis diskusijoje „Lietuvos Respublikos Konstitucija ir žmogaus teisės“

2021-10-25

Gerbiami diskusijos dalyviai,

sveikinu Jus visus su Konstitucijos diena! Jau tampa gražia tradicija spalio 25 dieną Prezidentūroje paminėti diskusija aktualiausiais Lietuvos konstitucinės teisės klausimais.

Šis susitikimas skirtas mūsų Konstitucijos ir žmogaus teisių santykiui. Simboliška, kad išvakarėse Lietuva sulaukė svarbaus tarptautinio pripažinimo – tapo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos nare. Tai ne tik didelė garbė, bet ir rimtas įpareigojimas.

Lietuvos sėkmė užtikrinant žmogaus teises didele dalimi priklausys nuo to, kaip įgyvendinsime pagrindinį šalies įstatymą. Mūsų Konstitucija įtvirtina aukščiausius tarptautinius žmogaus teisių standartus. Vis dėlto Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nei Konstitucijoje, nei kitame teisės akte nėra išsamaus ir baigtinio žmogaus teisių ir laisvių sąrašo. Todėl turime ir kasdienį iššūkį, ir galimybę plėtoti žmogaus teisių sampratą bei turinį, kad jie atitiktų šiuolaikinės visuomenės realijas.

Prigimtinis žmogaus teisių pobūdis pirmiausia reiškia tai, kad jos yra neatskiriamos nuo individo – nesusietos nei su konkrečia teritorija, nei su tauta. Prigimtines teises žmogus turi nepriklausomai nuo to, ar jos įtvirtintos valstybės teisės aktuose, ar ne. Žmogaus teisių nereikia užsitarnauti – jas turi ir geriausieji, ir blogiausieji žmonės. Būtina saugoti kiekvieno asmens žmogiškąjį orumą.

Šitaip suprantamų žmogaus teisių negali paminti joks teisės aktas. Prigimtinio žmogaus teisių ir laisvių pobūdžio, kaip ir demokratinės santvarkos ar valstybės nepriklausomybės, negali paneigti ar panaikinti net Konstitucijos pataisos.

Kita vertus, individualios žmogaus teisės nėra absoliučios. Individas gyvena visuomenėje ir sąveikauja su kitais žmonėmis. Todėl vieno žmogaus teisės negali pažeisti kito žmogaus teisių, kaip ir visuomeninių vertybių, kurių pagrindu gyvuoja politinė tauta. Tai reiškia, kad viešasis interesas turi būti nuolat derinamas su individų interesais. Ieškoti šios pusiausvyros reikia visiems, o ypač didelė atsakomybė tenka politikams ir teisininkams.

Koronaviruso pandemija parodė, kad tai gali būti sudėtinga užduotis. Beveik visos pasaulio valstybės, siekdamos riboti pavojingos infekcijos plitimą, pastaraisiais metais ėmėsi piliečių teisių ir laisvių apribojimų. Taip pat ir Lietuvos visuomenėje didelių įtampų kėlė, ir tebekelia, įvairių epidemiologinės kontrolės priemonių taikymas.

Susidūrus su didele nauja grėsme, itin svarbu užtikrinti, kad žmogaus teisių ir laisvių suvaržymai būtų jai proporcingi, pagrįsti ir teisėti. Nuo to, kaip mums Lietuvoje seksis palaikyti visuomenės ir valdžios savitarpio pasitikėjimą, artimiausioje ateityje gali priklausyti ir efektyvi žmogaus teisių apsauga.

Kitas nemalonus iššūkis, su kuriuo susiduriame pastaruoju metu, – Baltarusijos surengta hibridinė ataka. Dirbtinai sukūręs ir per savo sienas nukreipęs nelegalios migracijos srautus, kaimyninis režimas didina spaudimą ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai.

Ir šiuo atveju susiduriame su būtinybe derinti konstitucines vertybes. Situacijoje, kai valstybė nėra pasirengusi priimti daugiau prieglobsčio prašytojų, ir pačioje visuomenėje randasi įtampos židinių, pirmas ir neišvengiamas žingsnis yra stiprinti sienų apsaugą. Tačiau Lietuva taip pat išlaiko prievolę vengti neproporcingo jėgos panaudojimo ar kitų veiksmų, kurie galėtų kirstis su prisiimtais valstybės įsipareigojimais ginti žmogaus teises.

Gerbiamieji,

dabartiniame Lietuvos valstybės santykyje su savo piliečiais matome ir daugiau įtampos šaltinių. Tam tikrų socialinių grupių apsauga vis dar lieka tik deklaratyvi. Be to, iki šiol neįgyvendinta prievolė Seimui priimti naują konstitucinį Referendumo įstatymą, kuris nustatytų teisinius pagrindus piliečiams aktyviau dalyvauti valstybės valdyme.

Įtampos visuomenėje žymi darbus, kuriuos reikia padaryti. Gyvesnės diskusijos žmogaus teisių klausimais visus jų dalyvius skatina pasitempti ir geriau apgalvoti savo pozicijas.

Ko norėtųsi, ir ką norėčiau nuoširdžiai palinkėti mums visiems, – kad diskusijos žmogaus teisių srityje būtų konstruktyvios ir orientuotos į sprendimų paieškas.

Tikiu, kad šios dienos susitikimas taip pat prisidės prie mums reikalingų sprendimų, atitinkančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyto teisinio reguliavimo dvasią. Linkiu Jums visiems vaisingų ir prasmingų diskusijų!

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Informacija atnaujinta 2021.10.28 15:19

Atgal