Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimo žodis Konstitucijos dienai skirtos diskusijos dalyviams

2020-10-23

Gerbiami šventinės diskusijos dalyviai,

sveikinu Jus susirinkusius pagerbti mūsų valstybės Konstitucijos 28-ųjų metinių. Konstitucija beveik tokia pati sena kaip ir mūsų atkurta Nepriklausomybė, mes pagal ją gyvenome visus šiuos metus. Pagrindinis demokratinės valstybės bruožas yra laikytis Konstitucijos, saugoti konstitucinę tvarką, ir visos valdžios institucijos, neišskiriant nei vienos, turi prisidėti prie to, kad  ta tvarka būtų palaikoma, gerbiama. Tai yra viso mūsų visuomeninio gyvenimo pagrindas.

Kodėl mums tokia svarbi Konstitucija? Pirmiausia tai yra universaliomis vertybėmis grįstas Tautos bendro gyvenimo ir Valstybės gyvavimo pamatas. Be kita ko, Konstitucija neišvengiamai yra ir gerovės valstybės – tokios valstybės, kurioje užtikrinama teisės viršenybė ir įtvirtinamas atviros, teisingos ir darnios pilietinės visuomenės siekis, – pagrindas.

Laikydamas bendrą piliečių gerovę aukščiausiu tikslu, norėčiau Jus visus paraginti šį prieššventinį susitikimą skirti ne tik teisinės valstybės laimėjimų, bet ir kai kurių probleminių klausimų aptarimui. Vykstančių Seimo rinkimų kontekste turime puikią progą atkreipti dėmesį į iš Konstitucijos kylančius reikalavimus teisėkūrai, ir visų pirma – jos kokybės klausimą.

Politika yra sudėtingų, visuomenei jautrių, dažnai vertybinių sprendimų priėmimo procesas. Seimui visų šalies piliečių vardu priimant teisės aktus, nubrėžiami mūsų valstybės, ekonomikos, kultūros, švietimo, visuomenės ir jos atskirų grupių ateities kontūrai.

Šie sprendimai sudėtingi dėl to, kad sudėtingos ir nevienareikšmės yra sprendžiamos problemos. Todėl naujų teisės aktų priėmimas turi būti grindžiamas ekspertinėmis žiniomis, kaštų ir naudos analize, poveikio reguliuojamoms sritims įvertinimu. Ne mažiau svarbu vykdyti ir jau priimtų teisės aktų įgyvendinimo stebėseną bei laiku identifikuoti didžiausius trūkumus.

Deja, tenka pastebėti, kad rengiamų teisės aktų poveikio vertinimas neretai atliekamas formaliai arba iš viso neatliekamas. Formalistinis požiūris tampa priedanga teisės aktams, kurie būna neskaidriai suderinti ir tarnauja siauriems interesams, atsirasti. Vis dar matome atvejų, kai įstatymai priimami ar keičiami pagal konkretų atvejį, asmenį ir rinkimų kampanijos logiką, paskubomis, ne tik nediskutuojant su suinteresuotomis visuomenės grupėmis, bet ir ribojant jų galimybes sureaguoti. Bet ir sąmoningai atribojant jas nuo galimybės tą teisės aktą įvertinti.

Su tuo susijusi tendencija – ypatingas mūsų parlamento aktyvumas teisėkūros srityje. Esame išskirtiniai visoje Europoje, tačiau vargu, ar tuo galime džiaugtis ir  didžiuotis. Kiekvieną kadenciją Seimas priima vis daugiau įstatymų ir kitų teisės aktų, kas tikrai nepagerina jų kokybės.

Man pačiam teko ne kartą susidurti su nekokybiška teisėkūra. Jau per pirmąsias 12 kadencijos dienų vetavau tris įstatymų pataisas. Nepaisant mano komandos pastangų rasti bendrą kalbą su Seimo nariais, šią kraštutinę priemonę ir vėliau teko dar ne kartą panaudoti. Kai mintimis perbėgu per tuos įstatymus, kuriuos vetavome, galėčiau pasakyti, kad didžioji dalis jų buvo vetuota ne iš principinių sumetimų, bet dėl to, kad tiesiog neatitiko teisėkūros kokybės reikalavimų.

Nekokybiškos teisėkūros problema jau seniai bado akis visiems Lietuvos politinio gyvenimo stebėtojams. Priekaištauti Seimui, Vyriausybei, atskiriems ministrams dėl priimamų ir keičiamų teisės aktų gausos tapo savotiška politine ir teisine mada. Galbūt tai ir nebūtų blogai, jei kartu su kritika mes išgirstume ir labai konkrečių pasiūlymų.  Nepaisant Konstitucinio Teismo suformuotos oficialios konstitucinės doktrinos šiuo klausimu, vis dar iki galo nenutraukėm ir ydingos „tradicijos“ ypač svarbius klausimus Seime spręsti skubos arba ypatingos skubos tvarka, taip užkertant kelią subalansuotam ir racionaliam sprendimui priimti.

Sprendimų ar bent pastangų reikšmingai pagerinti Lietuvos teisėkūros proceso kokybę iki šiol būta gerokai mažiau nei tuščios retorikos. Akivaizdu, kad būtiniems pokyčiams reikalinga stipri politinė valia, tačiau ji randasi pamažu ir nevienodai pasireiškia skirtingose valdžios institucijose.

Galiu Jus patikinti, kad šiuose rūmuose netrūksta ryžto siekti permainų, kurios mus priartintų prie kokybiškesnės teisėkūros, taigi ir didesnės Lietuvos žmonių gerovės. Tikiuosi, kad po Seimo rinkimų daugiau politinės valios pamatysime ir kitose valdžios institucijose.

Tačiau būtina pastebėti ir tai, kad teisėkūros procese reikalinga ne vien politinė valia, bet ir kompetencija bei profesionalumas. Tai yra vaidmuo, kurį galite atlikti tik Jūs, gerbiami teisininkai, o ypač teisininkai, dirbantys valstybės institucijose.

Štai kodėl noriu pasinaudoti proga ir Jums visiems padėkoti už indėlį užtikrinant Konstitucijos viršenybę ir siekiant teisėkūros kokybės. Linkiu Jums kokybiškų diskusijų ir įkvepiančių naujų idėjų.

Gražios ir prasmingos artėjančios Konstitucijos dienos!

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Informacija atnaujinta 2020.10.23 11:06

Atgal