Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Vokietijos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirtoje konferencijoje „Kartu. Atkurkime Europą“

2020-09-09

Gerbiamieji ministrai, ambasadoriai, mieli konferencijos dalyviai,

man didelė garbė pasveikinti visus konferencijoje, skirtoje Vokietijos pirmininkavimui Europos Sąjungai. Noriu palinkėti Vokietijai didelės sėkmės įgyvendinant ambicingą pirmininkavimo programą, kuri orientuota ne tik į ekonomikos gaivinimą, bet ir į Europos Sąjungos globalaus vaidmens stiprinimą, dėmesį socialinei sanglaudai, teisės viršenybei, ES interesus atitinkančio susitarimo su Jungtine Karalyste pasiekimui bei ES kaimynystės politikai.

Gerbiamieji,

tebesitęsianti COVID-19 pandemijos sukelta sveikatos ir ekonomikos krizė patvirtino, kad mūsų stiprybė – laiku priimti, koordinuoti ir bendri ES veiksmai.

Europos Sąjunga kartais pagrįstai kritikuojama, kad sprendimai priimami per lėtai ir pavėluotai. Tačiau parodytas valstybių narių solidarumas, solidūs ES lygmens sprendimai leido ne tik reaguoti į neatidėliotinus sveikatos sektoriaus ir verslo poreikius, bet ir užtikrinti šimtams tūkstančių ES piliečių išsaugotas darbo vietas bei saugų grįžimą namo.

Liepą po intensyvių, o kartu ir rekordiškai ilgų derybų pasiektas susitarimas dėl būsimosios Daugiametės finansinės programos ir Europos ekonomikos gaivinimo priemonės. Asmeniškai labai vertinu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel parodytą asmeninę lyderystę ieškant Europos Sąjungai itin svarbaus kompromiso.

Tai – svarbus žingsnis siekiant užtikrinti ūkio atsigavimą ir augimą ilguoju laikotarpiu. Kartu įgauname solidžius įrankius žaliajai ir skaitmeninei transformacijai, globalaus ES vaidmens ir efektyvios kaimynystės politikos užtikrinimui. Turime neprarasti ypatingos progos įgyvendinti ambicingą ES darbotvarkę.

Išskirčiau keletą esminių žingsnių, kurių būtina imtis jau artimiausiu metu.

Visų pirma, atsparumo didinimas. Labai svarbu, kad tiek mes, tiek ES išmoktume COVID-19 pamokas. Bendroji rinka ir Šengeno erdvė yra vertybės, kurias ne tik turime išsaugoti, bet ir stiprinti. Tai mus įpareigoja daryti ir viešosios apklausos, kurių rezultatai rodo, kad net 80 proc. europiečių vidaus rinką išskiria kaip pagrindinį ES politikos prioritetą.

Šiame kontekste turiu paminėti ir esminių infrastruktūros projektų mūsų regione, tokių kaip „Rail Baltica“, dujų ir elektros tinklų sujungimo su kontinentiniais tinklais, užbaigimo svarbą.

Tad turime pilnai išnaudoti vidaus rinkos potencialą, ypač paslaugų srityje, ir įgyvendinti kovo mėnesį priimtą ambicingą strateginių dokumentų paketą dėl ES vidaus rinkos, pramonės bei smulkiųjų ir vidutinių įmonių. Patirtis parodė, kad itin svarbu stiprinti mūsų pramonės sektorių ir tiekimo grandines tam, kad sumažintume priklausomybę nuo tiekimo iš trečiųjų šalių.

Antra – skaitmeninis perėjimas, tyrimai ir inovacijos, be kurių negalime įsivaizduoti transformacijos ir konkurencingumo didinimo. Pandemija tik sustiprino skaitmeninės transformacijos poreikį.

Lietuvos pastarųjų dešimtmečių pasirinkta investicijų į IT infrastruktūrą, verslo aplinkos gerinimą ir talentų rengimą strategija pasiteisino – šiuo metu esame pasaulyje lyderiais, vystydami informacines ir finansines technologijas. Turime drąsiais sprendimais didinti duomenų atvėrimą ir viešųjų skaitmeninių paslaugų plėtrą, gerinti verslo aplinką, migracijos procedūras, kviesdami pav. Baltarusijos aukštos klasės specialistus ir įmones. Privalome siekti, kad Lietuva taptų regioniniu inovacijų ir technologijų centru.

Didesniam ES konkurencingumui pasaulyje būtina stiprinti ir ES tyrimų pajėgumus. Tam numatytos didesnės milijardinės programos „Europos horizontas“ lėšos. Tačiau čia būtina siekti, kad visos šalys turėtų galimybių dalyvauti programos finansuojamuose projektuose, kitu atveju atskirtis tarp valstybių tik didės. Džiaugiuosi, kad Lietuva jau rengia dalyvavimo šioje programoje akseleravimo planą.

Trečia, žaliasis perėjimas. ES, o kartu ir Lietuvos tikslai pasiekti klimatui neutralią ekonomiką iki 2050 m. yra itin ambicingi ir kelia didelių iššūkių, ypač transporto, pramonės ir žemės ūkio sektoriuose, tačiau Lietuva pasiryžusi juos pasiekti.

Kovoje su klimato kaita ES turi išlaikyti lyderės vaidmenį, tačiau labai svarbu į žalinimo politiką įtraukti ir trečiąsias šalis, ypač didžiąsias teršėjas. Tik taip užtikrinsime deramą dėmesį klimato kaitos klausimui globaliu lygiu ir ES pramonės konkurencingumą.

Europiečiai mus, politikus, vertins pagal atliktus konkrečius darbus, todėl reikia priimti ryžtingus sprendimus dėl taršos mažinimo, įskaitant ir taršą Baltijos jūroje, siekti ambicingesnių planų dėl plastiko, stiklo, baterijų perdirbimo, ES cheminių medžiagų strategijos.

Ir galiausiai – ES globalaus vaidmens stiprinimas. Pandemija sustiprino poreikį kovoti su hibridinėmis, kibernetinėmis grėsmėmis ir dezinformacija. Tad didesnių pastangų reikia ir stiprinant ES komunikacijos politiką.

Didelį dėmesį turime skirti ES Rytų ir Pietų kaimynystės politikai bei šių valstybių integracijai į ES vidaus rinką. Turime iki kitų metų Rytų partnerystės vadovų susitikimo parengti ir patvirtinti ambicingą ES Rytų partnerystės programą, suteikiančią šalims europinės aspiracijos viltį.

Įvykiai Baltarusijoje parodė, kad ES turi rodyti lyderystę ir sutelkti visas pastangas, siekdama užtikrinti žmogaus teisių ir demokratijos principų laikymąsi savo kaimynystėje. Savo ruožtu transatlantiniai santykiai turi išlikti aukštai darbotvarkėje, o ryšiuose su Kinija turi būti nepamiršti nei vertybiniai principai, nei rizikų vertinimas ir jų valdymas.

Gerbiamieji,

ES Tarybai pirmininkaujančiai Vokietijai ir Europos Komisijai tenka milžiniška atsakomybė spartinti sprendimų priėmimo procesus, kad galėtume tiek įgyvendinti ES strateginę darbotvarkę, tiek kaip galima greičiau pasinaudoti visomis atsako į pandemiją priemonėmis. Visgi svarbiausia, kaip skelbia Vokietijos pirmininkavimo šūkis, kad kelyje į atsigavimą esame ir veikiame kartu. Tik veikiant kartu galima priimti tikrai solidžius, visus iššūkius atliepiančius sprendimus.

Linkiu, kad šie svarbūs sprendimai ES lygiu transformuotųsi ir į ilgalaikius, tvarius ir didelę pridėtinę vertę kuriančius sprendimus Lietuvoje.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Informacija atnaujinta 2020.09.09 14:33

Atgal