Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba, pasakyta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 2021 m. rugsėjo 21 d.

2021-09-21

Pone Prezidente,

Ekscelencijos, ponios ir ponai,

šiais metais nepriklausoma Lietuvos valstybė mini ypatingą sukaktį. Prieš trisdešimt metų Lietuvos Respublika tapo Jungtinių Tautų nare.

Tarptautinio pripažinimo siekėme nuo pat nepriklausomybės atkūrimo – nuo 1990 metų kovo mėnesio. Tapusi Jungtinių Tautų nare Lietuva tapo ir visateise tarptautinės bendruomenės nare. Tai įgalino mus siekti taikos, ginti žmogaus teises ir veiksmingai prisidėti prie daugiašališkumo.

1992 metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje buvo priimtas svarbus sprendimas – raginimas visiškai išvesti užsienio karines pajėgas iš Baltijos valstybių teritorijos. Tai buvo stipri pasaulinio solidarumo išraiška. Tokio solidarumo mums vis dar dažnai reikia ir šiandien!

Pastaraisiais metais supratome, kad jokia šalis negali įveikti pasaulinių iššūkių viena. Tik viso pasaulio pastangos padėjo mums sušvelninti COVID-19 pandemijos pasekmes.

Ši kova dar nebaigta. Bet, esu įsitikinęs, kad esame teisingame kelyje.

Kelias pirmyn veda plačiai naudojant saugias ir veiksmingas vakcinas. Mums reikalingas aktyviai veikiantis pasaulinis dalijimosi vakcinomis mechanizmas, kuris padėtų apsaugoti kiekvieną, taip pat ir pažeidžiamiausius asmenis.

Nerimą kelia tai, kad pandemija dar labiau didina skurdą ir nelygybę pasaulyje. Pasaulio gyventojus skaido vis didėjantis atotrūkis švietimo, socialinės apsaugos ir skaitmeninio junglumo srityse.

Šiuo metu milijonai žmonių patiria sunkumų dėl pavojingos infodemijos. Ji taip pat kelia daug kančios ir prisideda prie daugelio ankstyvų mirčių. Todėl norėčiau pasveikinti Jungtinių Tautų pastangas kovojant su neteisinga ir klaidinančia informacija, ypač pasitelkus „Verified“ iniciatyvą. Tokia informacija kelia vis didesnę grėsmę mūsų visuomenėms. Kad galėtume įveikti įvairias manipuliacijos rūšis, reikalingas holistinis požiūris ir konkretūs nauji būdai, padedantys geriau nustatyti, analizuoti ir atskleisti dezinformaciją.

Ponios ir ponai,

įvairios slapto spaudimo formos ir hibridinės atakos yra glaudžiai susijusios su daugelyje pasaulio šalių prastėjančia situacija saugumo srityje. Esame matę, kaip autoritarinės valstybės vis didina savo karinius pajėgumus ir vis intensyviau smurtu malšina politinę opoziciją, laisvą žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę. Tokie režimai jau ne sykį parodė savo norą kelti grėsmę mūsų taikai, saugumui ir gerovei.

Mes atsisakome šį elgesį priimti kaip naują realybę. Todėl Lietuva visiškai palaiko raginimus gerbti žmogaus teises visose šalyse. Turi būti nuodugniai ištirti atvejai, kai politiniai aktyvistai ir žmogaus teisių gynėjai yra kankinami ir nužudomi.

Mes taip pat smerkiame Rusijos pastangas daryti spaudimą Lietuvos teisėjams ir prokurorams, tiriantiems 1991 metais okupacinės Sovietų armijos Lietuvoje įvykdytus žiaurumus. Lietuva ragina visas valstybes nevykdyti su šia byla susijusių tarptautinių arešto orderių.

Taip pat su dideliu liūdesiu prisimenu praėjusių metų įvykius Baltarusijoje, kai buvo brutaliai numalšintas tikras protesto judėjimas, paskatintas suklastotų prezidento rinkimų. Tildoma nepriklausoma pilietinė visuomenė ir žiniasklaidos organizacijos, o šimtai žmonių – suimti, žiauriai mušami ir kankinami.

Neatsakingi Baltarusijos režimo veiksmai gali turėti didesnį poveikį tarptautiniam saugumui. Mes buvome to liudininkai gegužės 23 d., kai buvo užgrobtas ir priverstinai nutupdytas „Ryanair“ orlaivis. Tai buvo akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Tokie veiksmai turi būti laikomi valstybės remiamu teroristiniu aktu.

Baltarusijos režimas taip pat išbando naujus hibridinių veiksmų metodus. Jau keletą mėnesių Lietuva reaguoja į beprecedentę hibridinę ataką. Dirbtinai sukūrusi ir nukreipusi nelegalios migracijos srautus, Baltarusija siekia daryti politinį spaudimą Europos Sąjungai.

Lietuva griežtai atmeta tokį mėginimą kurstyti nesantaiką ir ragina Jungtines Tautas šį klausimą spręsti. Mes visi turime aktyviai kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu, išardyti nelegalių prekiautojų žmonėmis veiklos modelį ir atgrasyti migrantus nuo rizikavimo savo gyvybe. Reikalingos rimtos diskusijos apie tai, kaip neleisti vienai šaliai, pasitelkus neteisėtą migraciją, daryti spaudimo kitai šaliai. Turime aiškiai pareikšti, kad žmonėmis negalima naudotis kaip įrankiais.

Be to, visai neseniai Baltarusija padarė dar vieną pasipiktinimą sukėlusį veiksmą – pradėjo komerciškai eksploatuoti nesaugią branduolinę jėgainę, esančią šalia sienos su Lietuva. Ignoruodamas ne vieną nerimą keliantį incidentą ir nesilaikydamas svarbiausių tarptautinių saugumo standartų, Baltarusijos režimas dar sykį parodė visišką atsakomybės jausmo stoką.

Mano įsitikinimu, būtų didžiulė klaida su tokiais pažeidėjais elgtis taip pat kaip su klimatui nekenkiančiais gamintojais, kurie gerbia aplinką ir laikosi branduolinės saugos taisyklių. Baltarusijos branduolinės jėgainės klausimo sprendimas – be galo svarbus mūsų aplinkai, nes tai yra visų Europos žmonių saugumo klausimas.

Ponios ir ponai,

jau septyneri metai tęsiasi karinė agresija prieš Ukrainą bei neteisėta Krymo okupacija ir aneksija. Šie veiksmai pažeidžia tarptautinę teisę, Jungtinių Tautų Chartiją bei Helsinkio galutinio akto nuostatas. Jie turi būti visuotinai pasmerkti.

Privalome sustiprinti Krymo okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politiką. Taip pat labai svarbu užtikrinti vietinių civilių gyventojų teises ir laisves. Sveikinu Ukrainos pastangas išlaikyti šį klausimą darbotvarkėje įsteigus Tarptautinę Krymo platformą.

Lietuva gerbia Ukrainos europinį ir euroatlantinį pasirinkimą ir toliau remia šiuo neramiu laikotarpiu vykdomas reformas. Šių metų liepos mėnesį, siekdami konsoliduoti tarptautines pastangas, mes padėjome Vilniuje surengti Ukrainos reformų konferenciją.

Šiuo metu taip pat matome, kaip prastėja žmogaus teisių ir saugumo padėtis Sakartvelo regionuose Abchazijoje ir Cchinvalyje. Okupacinių pajėgų agresyvūs veiksmai, pavyzdžiui, teritorijų užgrobimas po žingsnį, judėjimo ribojimas ir neteisėti sulaikymai, trukdo vietinių žmonių gyvenimui. Mūsų pareiga – priversti agresorių atsakyti už savo veiksmus. Tarptautinė bendruomenė taip pat galėtų atkreipti ypatingą dėmesį į išsamų Padniestrės konflikto sureguliavimą, remdamasi Moldovos suverenitetu ir teritoriniu vientisumu pagal tarptautiniu mastu pripažintas sienas.

Ponios ir ponai,

mums nuolat primenama apie poreikį išsaugoti tarptautinėmis taisyklėmis pagrįstą tvarką. Kadangi mes ją paveldėjome, mūsų pareiga – perduoti ją kitoms kartoms. Tarptautiniais klausimais turime apgalvoti savo veiksmus ir vykdyti savo įsipareigojimus bei pareigas.

„Atviro dangaus“ sutartis, Vienos dokumentas, Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutartis ir daug kitų susitarimų yra labai svarbūs didinant pasitikėjimą tarptautiniu saugumu. Susiduriant su naujais iššūkiais turi vyrauti suvereniteto principai, nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas.

Kad Jungtinės Tautos liktų aktualios ir stiprios, reikalinga veiksmingai dirbanti Saugumo Taryba. Kiekvieną sykį, kai Saugumo Taryba nesiima veiksmų, paskatinama agresija ir iškyla grėsmė visai daugiašalei sistemai. Todėl Lietuva labai remia iniciatyvą dėl veto teisės apribojimo Saugumo Taryboje didelio masto sisteminio smurto, genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui atvejais.

Norėdami išreikšti stiprų Lietuvos pasiryžimą įgyvendinti tarptautinę darbotvarkę žmogaus teisių srityje, taip pat siekiame tapti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos nare 2022–2024 metais.

Jeigu būtų išrinkta, Lietuva ypatingą dėmesį skirtų žmogaus teisių gynėjų, vaikų, žmonių su negalia ir asmenų, gyvenančių konfliktų zonose, teisių gynimui. Mes ir toliau ginsime moterų ir mergaičių teises, taikių susirinkimų ir asociacijų laisves, religijos ir įsitikinimų laisves bei pasisakysime už galimybės gauti informacijos užtikrinimą ir žurnalistų saugumą.

Siekdama įgyvendinti šiuos pažadus, Lietuva pasinaudos savo patirtimi, įgyta būnant įvairių Jungtinių Tautų organizacijų nare. Šiuo metu pirmininkaudama Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) Vykdomajai valdybai, Lietuva deda pastangas tarptautiniu mastu, siekdama apsaugoti vaikų gyvybes ir ginti jų teises.

Siekdama pokyčių, Lietuva taip pat pateikė savo kandidatūrą rinkimuose į UNESCO Vykdomąją valdybą 2021–2025 m. laikotarpiui. Esame pasirengę remti UNESCO misiją ir įgaliojimus bei prisidėti prie šios organizacijos efektyvesnės, labiau atliepiančios veiklos ir siekio rasti tvarių sprendimų.

Ponios ir ponai,

dabar norėčiau atsigręžti į didžiausią mūsų laikų iššūkį – klimato kaitą.

Naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos[1] ataskaitoje aiškiai nurodoma, kad būtiniems sprendimams ir realiems veiksmams turime labai nedaug laiko.

Lietuva visiškai pritaria Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus raginimui „daryti skubius ir drąsius žingsnius, kad būtų įveikta trejopa klimato sutrikdymo, biologinės įvairovės praradimo ir mūsų planetą naikinančios taršos krizė“. Labai svarbu, kad kiekviena šalis dalyvautų artėjančioje 26-ojoje bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP26) Glazge su plačiausio užmojo pasiūlymais.

Lietuva siekia savalaikio perėjimo prie atsparios ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra pasiryžusi pasiekti su tuo susijusius Europos Sąjungos tikslus. Neseniai patvirtintoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje yra nustatyti tikslai Lietuvai: išmesti į aplinką 70 procentų mažiau teršalų nei 1990 metais ir iki 2050-ųjų tapti neutralaus poveikio klimatui šalimi.

Kad priklausomybės nuo iškastinio kuro atsisakymo pastangos būtų sėkmingos, reikalingas platus visuomenės palaikymas. Tai turėtų atverti naujų didelių galimybių ir duoti naudos, susijusios su pažangiu žaliuoju ekonomikos augimu, užimtumu, geresne gyvenimo kokybe, visuomenės sveikata ir biologine įvairove.

Perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos yra neišvengiamas. Šiuo metu aktualiausias klausimas – kas pirmas turės naudos.

Lietuva jau anksčiau pasinaudojo savo galimybėmis anksti atlikti skaitmeninę pertvarką, pažangiai pertvarkė šiuolaikinę informacijos ir komunikacijos infrastruktūrą, taip paskatinusi spartų skaitmeninės ekonomikos augimo šuolį. Tokiu pačiu būdu ketiname dirbti žaliosios pertvarkos atžvilgiu.

Ponios ir ponai,

mes visuomet gyvenome viename pasaulyje. Bet tik neseniai buvome priversti pripažinti faktą, kad mes visi esame už jį atsakingi.

Dabar suprantame, kad turime dėti pastangų. Turime aktyviai kurti savo bendrą ateitį. Jau neturime laiko pasyviai stebėti.

Mums tikrai reikia žmogaus teisėmis pagrįsto naujo socialinio susitarimo bei geresnio mūsų pasaulinių išteklių valdymo.

Kaip visa tai pasiekti? Esu įsitikinęs, kad kelias pirmyn veda pasitelkus sąžiningą ir atvirą diskusiją. Mūsų sėkmė priklauso nuo gebėjimo kurti pasitikėjimą tarp tautų ir siekti, kad jis pasitarnautų visai žmonijai.

Mūsų viltys, mūsų drąsios idėjos ir asmeniniai privalumai turi virsti pasaulinio lygmens pastangomis. Kurkime savo ateitį drauge!

Dėkoju.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Informacija atnaujinta 2021.09.24 12:08

Atgal