Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Lietuvos partizanų memorialo Kryžkalnyje atidarymo proga

2020-09-20

Brangūs laisvės kovų dalyviai,

Gerbiami iškilmių dalyviai,

susirinkome prie į žemę įsmeigto kalavijo, kad pagerbtume praeities didvyrius. Šiandien prisimename tuos, kurie negailėdami savęs kovojo už Lietuvos laisvę, ir tuos, kurie šioje kovoje pražuvo – pašauti girių tankmėje, susprogdinti žeminėse, paniekinti miestelių aikštėse.

Tai, kas anuomet atrodė kaip pralaimėjimas, mūsų akyse prilygsta pergalei – žmogaus dvasios triumfui didžios neteisybės akivaizdoje. Ir po daugelio metų partizanų kovų istorijoje tebeaidi balsas Tautos, kuri nebuvo nutildyta. Nebuvo nugalėta.

Dešimtys tūkstančių vyrų ir moterų, vaikinų ir merginų išėjo į mišką, nes negalėjo pakęsti svetimųjų valdžios. Visus juos vienijo laisvės siekis ir teisingumo troškimas.

Tai buvo karta, per trumpą laiką patyrusi net tris savo krašto okupacijas, kurių viena buvo žiauresnė už kitą. Ji aiškiai suvokė, kad tik laisva tauta ir nepriklausoma Lietuvos valstybė gali užtikrinti piliečių saugumą ir orią būtį. Jos laisvės troškimą geriausiai įkūnijo 1949-ųjų vasario 16-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracija, kuri apibrėžė siekį atkurti pamatinėmis Vakarų civilizacijos vertybėmis grįstą laisvą, demokratišką, orią Lietuvą. Būtent tokį troškimą mūsų karta, iš tėvų ir senelių perėmusi taurų priesaką, įgyvendino 1990-ųjų kovo 11-ąją.

Savo pavyzdžiu įrodėme, kad nedidelės tautos, kurių nepriklausomybės siekis ne visada patinka pasaulio galingiesiems, moka branginti laisvę ir dėl jos kovoti. Tačiau šiandien stebėdami, kaip vis iš naujo bandoma perrašyti istoriją ir paniekinti tai, kas mums brangiausia, puikiai suprantame, kad mūsų kova dar nėra baigta. Nedraugiškos jėgos vis dar bando pasaulį dalinti įtakos sferomis, lyg nebūtume patyrę skaudžių Molotovo–Ribentropo pakto ir jų slaptųjų protokolų pasekmių. Ir pastaraisiais metais netrūko įvykių, kurie vis iš naujo žadino mūsų neteisybės jausmą ir skatino mus veikti tarptautiniu lygiu.

Visai netoli, kaimyninės Baltarusijos miestų gatvėse ir aikštėse, žmonės skelbia, kad jiems jau gana ilgų nelaisvės ir prievartos metų – jie patys nori kurti savo šalies ateitį. Savo pavyzdžiu jie dar kartą įrodo, kad laisvės poreikis yra natūralus ir giluminis, o tai reiškia – prieinamas visoms tautoms kaip paskata kolektyviniam veiksmui.

Šiandien mes girdime stiprų Baltarusijos žmonių balsą ir atpažįstame tuos idealus, kurie į kovą vedė mūsų protėvius. Gebėjimas kritinėje situacijoje prisiimti atsakomybę, nenusigręžti, ryžtingai ginti savo teises, prireikus aukotis dėl kitų – tai istoriją kurianti jėga, kurios nesupranta autokratai. Tai slaptas visų laisvę mylinčių žmonių ginklas, kurį be reikalo nuvertina tironai.

Lietuvos laisvės kovų istorija mums primena, kad ir po tamsiausios nakties ateina šviesus rytas. Net ir iš giliausio miego pabudusi tauta gali pakeisti savo likimą. Net ir laikinų pralaimėjimų kartėlis užgrūdina plieną.

Kartais viskas, ko reikia, – gyva, nesuklastota istorinė atmintis. Lyg gili žaizda, įsirėžusi į tautos audinį, ji neleidžia patogiai jaustis nelaisvėje, susitaikyti, nurimti. Ji vis iš naujo primena, kad tautos ir šalies, o ir kiekvieno iš mūsų laisvė – tai pamatinė vertybė, kurią reikia sergėti ir ginti, ir dėl kurios verta kovoti.

Ir mes, lietuviai, prisimename. Šiandien garsindami Lietuvos vardą pasaulyje, kurdami socialinę ir pilietinę gerovę, bendradarbiaudami su mūsų pasirinkimo teisę gerbiančiais partneriais, mes tesime savo pažadą, duotą visiems žuvusiems už Tėvynės laisvę.

Tegul šis kalavijas ir ši žuvusiųjų atminimo siena amžiams byloja apie neišmatuojamą laisvės kainą. Tegul jie primena mūsų pareigą stiprinti valstybę, dėl kurios sudėta šitiek aukų!

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Informacija atnaujinta 2020.09.20 14:20

Atgal