Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos Prezidentas
Paskutinės naujienos
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Vilniaus universiteto Teisės fakulteto 380-ųjų įsteigimo metinių minėjime
2021-10-11
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Lietuvos kriminalinės policijos biuro 20-ųjų įkūrimo metinių proga
2021-10-07
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimo žodis konferencijoje „Teismų nepriklausomumas: realybė ir siekiamybė“
2021-10-07
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos minėjimo proga
2021-10-01
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba pažymint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną
2021-09-23
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba per susitikimą su lietuvių bendruomene Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje Čikagoje
2021-09-23
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba, pasakyta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 2021 m. rugsėjo 21 d.
2021-09-21
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba, pasakyta per Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 76-osios sesijos bendrųjų diskusijų kontekste Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus sušauktą renginį darnaus vystymosi tikslų klausimu
2021-09-20
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba teikiant Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, gelbėjusiems žydus nuo nacių genocido
2021-09-14
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Seimo rudens sesijos pradžios proga
2021-09-10

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba diskusijoje „Kaip mokyti ir mokytis“

2021-10-04

Gerbiami mokytojai, esamieji ir būsimieji,

susitinkame Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse. Šiandien turime puikią progą ne tik apžvelgti dabartinę Lietuvos švietimo padėtį, bet ir žvilgtelėti į jos ateitį.

Esu nuoširdžiai dėkingas visiems, kurių pašaukimas – ugdyti asmenybes, suteikti mūsų vaikams žinių apie pasaulį ir pačius save. Kiekvieno pedagogo įtaka – nepaprastai reikšminga, nors dažnai labai sunkiai išmatuojama.

Jei šiandienos vaikai yra rytojaus lyderiai, tai jų mokytojams tenka ne mažiau atsakinga užduotis – iki to rytojaus palydėti. Ateities kultūros užuomazgos bręsta mokyklose, kaip tam tikrose socialinėse laboratorijose, prižiūrimos atsidavusių ir savo darbą vertinančių mokytojų.

Vienas žymiausių Lietuvos filosofų, pedagogas Antanas Maceina buvo įsitikinęs, kad žmogus „asmenybe turi tapti ne tik išvystydamas gamtos duotas užuomazgas, bet ir susikurdamas charakterį, pasaulėžiūrą, estetinį skonį“. Viso to gamta neduoda. Visa tai, pasak Antano Maceinos, yra „kuriamosios ugdymo įtakos padariniai“.

Jauni žmonės bręsdami turi išmokti vadovautis vertybėmis ir kartais priimti labai sudėtingus sprendimus. Būtent mokytojams tenka užduotis padėti naujoms kartoms, ieškančioms atsakymų į amžinuosius gyvenimo klausimus.

Šiame kelyje itin svarbu neprarasti laiko dvasios pojūčio. Ne taip seniai vienas didžiausių iššūkių buvo galimybių stoka. Šiandien vis garsiau reikia kalbėti apie tai, kaip Lietuvos jaunuolius veikia svaiginanti pasirinkimų įvairovė.

Nei viena ankstesnė karta neturėjo tiek daug laisvės ir tiek alternatyvų. Tam, kad ši laisvė būtų naudojama geriausiems tikslams ir kad pasirinkimų gausa padėtų, o ne trukdytų maksimaliai išnaudoti galimybes, reikalingi įžvalgūs vedliai ir patarėjai. Šį vaidmenį tradiciškai patikime mokytojams.

Pedagoginio profesionalumo esmė – gebėjimas išplėsti mokiniams pasiekiamas ribas, skatinant juos domėtis, bandyti, kurti, klysti – ir vėl kurti.

Mokytojai iš didžiosios raidės įkvepia jauną žmogų svajoti drąsiau ir žengti toliau. Mokytojų darbo vaisius visi matome ir patiriame kiekvieną dieną, nors tikrai pernelyg retai apie juos susimąstome.

Mielieji,

kokybiškas vaikų išsilavinimas – tai svarbiausia prielaida tolesniam laisvos visuomenės klestėjimui. Stipriai, teisingai, žaliai ir inovatyviai Lietuvai reikalingi stiprūs, teisingi, aplinką tausojantys ir kūrybingi žmonės.

Pasaulio valstybės konkuruoja savo žmonių žiniomis ir gebėjimais kurti inovacijas. Todėl, siekdami gerovės Lietuvai, privalome daugiau ir efektyviau investuoti į intelektą bei mokslo žinias. Tik proveržis inovacijų srityje leis mums transformuoti ekonomiką, kurti aukštesnės pridėtinės vertės prekes ir paslaugas, o kartu – ir geriau apmokamas darbo vietas.

Ne mažiau svarbu įsisąmoninti, kad kiekvieno iš mūsų elgsena ir gebėjimai svarbūs, siekiant ne tik Lietuvos, bet ir visos žmonijos gerovės. Ypač tai aktualu, kalbant apie klimato kaitą ir mėginimus sukurti tvaresnio pasaulio modelį.

Mokykloje suformuotos vertybės lems ateities kartų pasirinkimus, susijusius su gyvenimo būdu ir vartojimu. Tik supažindindami moksleivius su klimato kaitos padariniais ir skatindami ieškoti tvarių sprendimų, galime tikėtis sukurti gamtai ir žmonijai palankesnę ateitį.

Itin svarbus vaidmuo mokyklai tenka stiprinant demokratinės visuomenės pamatus. Daug kalbėdami apie sunkią demokratijos padėtį kaimyninėse šalyse, negalime pamiršti, kad laisvė nėra savaime suprantama. Siekdami ją išlaikyti, turime daug dirbti – o pradėti reikia, mano giliu įsitikinimu, būtent nuo mokyklos.

Demokratiškoje švietimo aplinkoje gebėjimai atpažinti dezinformaciją, kritiškai mąstyti ir nesitaikstyti su patyčiomis bei diskriminacija yra svarbiausios savybės. Jas ignoruoti būtų rizikinga vis labiau įsibėgėjant skaitmeniniam amžiui, kai auga informacinio raštingumo reikšmė, o spartūs visuomenės pokyčiai atsispindi ir mokyklų klasėse, kur didėja kalbinė ir kultūrinė įvairovė.

Tačiau bendruomeniškumo ir pilietiškumo ugdymas negali apsiriboti vien sausa teorija. Kaip jokioje kitoje srityje, čia svarbūs ryškūs asmeniniai pavyzdžiai, mokytojų gebėjimas taikyti vertybes, kurias jie patys skelbia ir, svarbiausia, kuriomis jie tiki.

Štai kodėl nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Pilietinės galios indekso tyrimas Lietuvoje metai iš metų rodo mokytojų pilietinės veiklos lyderystę. Pilietiškumo, kuris remiasi pasitikėjimu, laisve, žmogaus teisėmis ir socialiniu teisingumu, proveržis prasideda mokyklose!

Gerbiamieji,

sudėtingas COVID-19 pandemijos laikotarpis priminė, kad pedagogo profesija reikalauja ypatingų kompetencijų. Dar kartą įsitikinome, kokia svarbi mokytojų lyderystė klasėje, mokykloje ir bendruomenėje.

Mokytojams esame dėkingi – ir skolingi – už jų atsidavimą darbui sudėtingomis sąlygomis, be išankstinio pasiruošimo, o kai kada ir be pakankamos pagalbos, kuriant naują praktiką, ieškant galimybių kiekvienam mokiniui mokytis nuotoliniu būdu.

Todėl prioritetinis uždavinys šiandien – mokytojų deramų darbo sąlygų užtikrinimas. Svarbu iš naujo įvertinti ne tik finansinį, bet ir socialinį mokytojo profesijos aspektą.

Būtina suteikti mokytojams visas galimybes kokybiškai ir kūrybingai dirbti. Tam reikia sumažinti jiems tenkančią administracinę naštą, šalinti stresą keliančius veiksnius, sudaryti sąlygas profesiniam tobulėjimui ir bendradarbiavimui.

Sutinku, kad kartais už šių deklaracijų slypi labai realūs veiksmai, kurie, deja, veda mus į priešingą pusę. Todėl labai svarbu, kad politikų deklaracijos ir realus gyvenimas atitiktų.

Vienas didžiausių iššūkių artimiausiu metu bus užtikrinti, kad švietimo sistema mažintų atskirtį, užtikrintų socialinį mobilumą, didintų galimybes dirbti mėgstamą darbą ir leistų kuo geriau atsiskleisti visiems talentams, nesvarbu, ar tie talentai gyvena Vilniuje, ar atokiausiame Lietuvos kampelyje.

Lietuvos švietimas tikrai gali ir turi būti socialiai teisingas – vienodai kokybiškas ir prieinamas nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Aš asmeniškai tuo tikiu. Svarbiausia, jis gali padėti kiekvienam Lietuvos vaikui drąsiau svajoti, o kiekvienam jaunuoliui – aktyviau veikti.

Deja, moksleivių pasiekimus nemenka dalimi lemia socialinė, ekonominė, kultūrinė aplinka, jų gyvenamoji vieta bei tėvų galimybės. Švietimo sistemos netolygumai daugybei jaunuolių, ypač gyvenančių kaimo vietovėse, vis dar neleidžia atskleisti savo gabumų ir siekti ambicingų tikslų.

Užsitęsusi visuomenės sveikatos krizė neigiamai veikia jaunimo ateities perspektyvas. Todėl turime užtikrinti, kad kiekvienoje ugdymo įstaigoje, nepriklausomai nuo ugdymo formos – kontaktinio, nuotolinio, mišraus ar hibridinio mokymo, būtų išlaikomi aukšti švietimo kokybės standartai. Be to, socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams per visiems privalomą ir prieinamą ankstyvąjį ugdymą turi būti užtikrintos „lygaus starto“ galimybės.

Šiam tikslui mes inicijavome Švietimo įstatymo pakeitimus. Matome, kad vien tiktai įstatymais padėtį pakeisti nėra taip paprasta. Reikia padaryti dar daug žingsnių, kad įstatymai realiai veiktų ir kad šiandien tie vaikučiai, kurių kelias iki ugdymo įstaigos vis dar yra tolimas, pajustų mokyklą arčiau savęs. Tam turime įtraukti ir tėvelius, ir bendruomenę, ir, žinoma, sutelkti reikalingus finansinius išteklius.

Mielieji,

šiandien noriu pakviesti visą švietimo bendruomenę, ir kiekvieną iš Jūsų, dalyvauti kuriant stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią Lietuvą.

Jums teksiantys iššūkiai – ypatingi. Ugdysite kartą, kuri turės ginti laisvę, užtikrinti teisingumą ir kurti žalesnį pasaulį. Padėsite jauniems žmonėms nepaklysti tarp skaitmeninio amžiaus pagundų ir naujo pobūdžio grėsmių. Dėsite pamatus ilgalaikiam Lietuvos klestėjimui, paremtam kūrybingumu ir inovacijomis.

Kiekvieno iš Jūsų indėlis – ypatingas ir nepaprastai svarbus. Linkiu Jums tvirtai ir, svarbiausia, prasmingai žengti pašaukimo mokyti ir mokytis keliu.

Turbūt didžiausias pasiekimas, kuriuo mokytojas gali didžiuotis savo profesinėje veikloje, yra kuomet jis suteikia augančiai jaunajai kartai žinių, neatmušdamas noro mokytis visą gyvenimą.

Aš manau, kad gyvename tokiame amžiuje, kai mokymasis visą gyvenimą tampa absoliučiai neišvengiamas. Ir nereikia į tai žiūrėti kaip į prievolę, kaip į kažkokį nemalonų aspektą. Atvirkščiai, tai padaro mūsų gyvenimą įdomesnį, turiningesnį, ir leidžia mums jaustis visuose gyvenimo etapuose pasitempusiems.

Linkiu Jums didžiulės sėkmės profesinėje veikloje. Ačiū!

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Informacija atnaujinta 2021.10.05 13:44

Atgal