Lietuvos Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos Prezidento atvira paskaita Gifu universitete Japonijoje

2019-10-24

Gerbiamas universiteto Prezidente,

Gerbiamas gubernatoriau,

Gerbiamas mere,

Gerbiami Gifu universiteto dėstytojai, studentai ir svečiai,

džiaugiuosi turėdamas galimybę čia, istoriniame Japonijos centre, pristatyti dviejų valstybių santykių viziją. Esu įsitikinęs, kad Lietuvos ir Japonijos ryšiai dar niekada nebuvo tokie artimi. Ateityje jie gali tik stiprėti.

Likimas lėmė, kad Gifu, labiau nei bet kuri kita Japonijos prefektūra, atspindi mūsų šalių bendrystę. Manau, kad tai rodo ir šio universiteto mezgami ryšiai su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis.

Žinoma, žvelgiant iš Lietuvos, Japonija iš pradžių gali pasirodyti tolima, paslaptinga, netgi sunkiai įsivaizduojama šalis. Tačiau ilgalaikę fizinę izoliaciją šiandien keičia šiuolaikinės technologijos. Lietuviai vis dažniau atranda Japoniją, o japonai gausiomis grupėmis tyrinėja Lietuvą. Aktyviai mezgami politiniai, kultūriniai, moksliniai, verslo kontaktai.

Taip buvo ne visada. Ilgus amžius Lietuva ir Japonija neturėjo tiesioginių ryšių. Paradoksalu, kad pirmą kartą geografinius barjerus įveikė ir mūsų šalis bent simboliškai sujungė ne kas kitas, o mongolai. XIII amžiaus viduryje jie ėmė puldinėti Lietuvą. Kiek vėliau mongolai išbandė ir Japonijos gynėjų tvirtybę.

Čia jau galima įžvelgti tam tikrų panašumų. Japonams atlaikyti mongolų antpuolius padėjo ne vien „dieviškas vėjas“ (kamikadzė), bet ir gebėjimas susivienyti išorinio pavojaus akivaizdoje. Panašiai ir mūsų protėviai, kovodami neįžengiamų miškų ir pelkių priedangoje, sukūrė savo valstybę – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

Tiesioginio dviejų nacijų kontakto dar teko ilgokai palaukti. Tokugavų šiogūnato laikotarpiu Japonijai vengiant kontaktų su Vakarais, Lietuva buvo vis labiau spaudžiama Rusijos. Galiausiai mūsų šalis buvo prijungta prie naujos imperijos. Kai Japonijos diplomatai 1862-aisiais pirmąkart lankėsi Kaune, šiame Lietuvos mieste jie rado tik Rusijos valdžios institucijas.

Padėtis sparčiai keitėsi XX amžiaus pradžioje. Netikėtas Rusijos pralaimėjimas kare su Japonija daugelį Lietuvos intelektualų šokiravo ir paskatino domėtis japonų kultūra ir visuomene. Tekančios Saulės šalis nebeatrodė tokia tolima ir nepasiekiama. Netrukus įvykęs Pirmasis pasaulinis karas sudarė sąlygas nepriklausomos Lietuvos atgimimui, o kartu ir dvišalių kontaktų užmezgimui. Ilgai netrukę užmezgėme diplomatinius santykius, o 1922 metų gruodžio 20 dieną Tokijas oficialiai pripažino atsikūrusią Lietuvos valstybę.

Dvišalius santykius skatino aktyvus Japonijos įsitraukimas sprendžiant jautrų Lietuvos valstybinių sienų klausimą. Tuo pat metu mūsų šalyje kelią skynėsi ir japonų kultūra – pavyzdžiui, Kauno, tuometinės Lietuvos sostinės, policijos mokykloje atsirado privalomi džiudžitsu užsiėmimai. Japonijoje keletą kartų lankėsi, ir savo potyrius aprašė, garsus lietuvių keliautojas Matas Šalčius.

Nors geopolitiniai sukrėtimai netrukus dar kartą užgesino Lietuvos nepriklausomybę, pagrindas dviejų nacijų bendradarbiavimui ir draugystei jau buvo padėtas. Net ir sovietinio Sibiro platybėse bendra nelaimė kartais paradoksaliais būdais sujungdavo lietuvių ir japonų likimus. Štai ir neseniai pasirodžiusiame lietuviškame grafiniame romane „Sibiro haiku“, remiantis lietuvių tremtinių atsiminimais, pasakojama apie jų kontaktus su japonų karo belaisviais.

Turint visa tai galvoje, nereikėtų pernelyg stebėtis, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1990-aisiais nauja jėga įžiebė santykius su Japonija. Jau 1997 metais buvo atidaryta Japonijos ambasada Vilniuje, o 1999-aisiais – Lietuvos ambasada Tokijuje. 2000 metais tarp dviejų šalių nustatytas bevizis režimas, padėjęs toliau plėtoti ekonominius ir kultūrinius ryšius.

Gerbiamieji,

Lietuvą ir Japoniją šiandien vienija vertybės ir bendras požiūris į globalius klausimus. Abiejų šalių užsienio politika yra grindžiama pagarba žmogaus teisėms ir tarptautinės teisės principais pagrįsta pasaulio tvarka. Mes tvirtai tikime, kad daugiašališkumas, teisės viršenybė ir laisva prekyba padeda kurti visuotinę gerovę bei palaikyti taiką.

Štai kodėl Lietuva remia Tokijo poziciją dėl Šiaurės Korėjos, kad ši turi vykdyti tarptautinius įsipareigojimus ir susilaikyti nuo veiksmų, didinančių įtampą ir keliančių grėsmę regiono saugumui. Tai yra dalis mūsų pastangų branduolinės saugos ir branduolinio nusiginklavimo klausimais, kur Vilnius ir Tokijas yra natūralūs ir artimi partneriai.

Tiek Lietuva, tiek ir Japonija yra šalys, nukentėjusios nuo branduolinių katastrofų. Lietuviai iki šiol skausmingai prisimena Černobylio atominės elektrinės sprogimą 1986-aisiais, o japonai – žemės drebėjimo ir cunamio sukeltą nelaimę Fukušimos branduolinėje jėgainėje. Svarbu pažymėti, kad būtent po 2011 metų kovo 11-osios daugelyje pasaulio šalių buvo susigriebta, kad būtina labiau susirūpinti branduoline sauga, ir imta vykdyti atominių elektrinių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Lietuva iki šiol siekia, kad Baltarusija nutrauktų nesaugios atominės elektrinės statybas vos už 40 kilometrų nuo mūsų sostinės Vilniaus.

Daug vilčių teikia Japonijos partnerystė su Lietuva NATO, atverianti kelius dar glaudesniam dialogui saugumo srityje. Esame tikri, kad itin vertingas gali būti Japonijos indėlis, plėtojant bendradarbiavimą aktualiose srityse. Tarp jų galima išskirti kibernetinę gynybą, energetinį ir jūros saugumą, branduolinio ginklo neplatinimą.

Nepaisant didelio geografinio nuotolio, daugelis saugumo iššūkių, su kuriais šiandien susiduria Lietuva ir Japonija, yra stebėtinai panašūs ir reikalauja analogiškų sprendimų. Dėl to daugelį Lietuvoje nuoširdžiai nudžiugino Japonijos gynybos pajėgų laivyno mokomųjų laivų eskadros vizitas Klaipėdos uoste 2016-ųjų rugpjūtį, skirtas pažymėti diplomatinių santykių atkūrimo 25 metų sukakčiai.

Atskiro paminėjimo nusipelno vaidmuo, kurį japonų civiliai ekspertai atliko 2009–2013 metais Lietuvos vadovaujamoje Goro provincijos atkūrimo grupėje Afganistane. Neįkainojama buvo ir Japonijos parama Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektams šioje karinių konfliktų ir tarptautinio terorizmo nuniokotoje šalyje. Tai yra puikus pavyzdys, kaip mes galime vieni kitus papildydami siekti bendrų užsienio ir saugumo politikos tikslų.

Tačiau vien šia sritimi mūsų bendradarbiavimas neapsiriboja. Augantis abipusis Lietuvos ir Japonijos žmonių susidomėjimas sudaro tvirčiausią pagrindą ne tik politinių, bet ir kultūrinių bei ekonominių abiejų valstybių santykių plėtrai. Galime pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais sėkmingai įgyvendinami bendri projektai mokslo inovacijų, transporto, prekybos srityse, vykdomi švietimo ir kultūriniai mainai. Bene daugiausiai naudos iš to gali gauti Lietuvos ir Japonijos jaunimas.

Jau nuo 2006 metų abiejų šalių jaunuoliai dalyvauja Japonijos vyriausybės finansuojamoje Tarptautinėje jaunimo mainų programoje. Visai neseniai, 2019 metų balandžio 1 dieną, pilnamečiai Lietuvos ir Japonijos jaunuoliai įgijo galimybę su Darbo atostogaujant viza iki 1 metų praleisti kitoje šalyje. Esu tikras, kad tai turėtų dar labiau paskatinti Lietuvos ir Japonijos kultūrų bei žmonių gyvenimo būdo pažinimą.

Tarp kitų dėmesio vertų kultūrinių mainų reikia paminėti jau 11 kartų Vilniuje vykusį festivalį „nowJapan“, taip pat Vilniaus ir Kauno universitetuose vykdomas japonologijos studijas. Gifu universitetas, kaip ir kai kurios kitos aukštosios Japonijos mokyklos, turi partnerių Lietuvoje. Taip pat noriu pasidžiaugti, kad būtent Gifu prefektūros vyriausybė rengia Lietuvą pristatantį festivalį „Lithuania NOW“.

Rimtas proveržis pastaraisiais metais įvyko ir dvišalio ekonominio bendradarbiavimo srityje. Bendromis viešojo ir privataus sektoriaus pastangomis Japonija tapo svarbiausia Lietuvos partnere Azijoje eksporto, įvažiuojamojo turizmo ir mokslinio bendradarbiavimo srityse. Netrukus po Ministro Pirmininko Šinzo Abės vizito Lietuvoje 2018 metais pajutome išaugusį Japonijos verslo ir finansinių struktūrų dėmesį mūsų šaliai.

Sąlygos dvišaliam ekonominiam bendradarbiavimui dar labiau pagerėjo po to, kai šiais metais įsigaliojo Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimas dėl laisvos prekybos. Galiu drąsiai pareikšti, kad Japonijos įmonėms Lietuvoje atsiveria puikios galimybės investuoti, nes kryptingas darbas kuriant gerą investicinę aplinką leidžia Lietuvai kopti aukštyn konkurencingumo reitinguose.

Itin didelį potencialą Lietuvos ir Japonijos partnerystei mes matome mokslo, technologijų ir inovacijų srityje. Unikalus Jūsų šalies gebėjimas derinti pagarbą tradicijoms su drąsiais ir inovatyviais technologiniais sprendimais žavi daugelį lietuvių. Todėl mums nepaprastai svarbu turėti galimybę iš Jūsų semtis patirties ir įkvėpimo.

Lietuva yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus su pagrindinėmis Japonijos mokslo tyrimus finansuojančiomis agentūromis. Tai leidžia kurti ir plėtoti bendrus mokslinius tyrimus. Itin glaudžiai Lietuvos ir Japonijos universitetai bendradarbiauja gyvybės mokslų ir sveikatos srityse. Neatsitiktinai vienas iš Lietuvos mokslų tarybos narių yra profesorius Makoto Asashima – žymus kamieninių ląstelių tyrimų ir regeneracinės medicinos ekspertas iš Japonijos. Tokie akademiniai kontaktai prisideda ir prie gyvybės mokslų įmonių, gaminančių medicinos ir farmacijos produktus, verslo ryšių plėtros.

Lietuvai Japonija taip pat yra labai svarbi kaip lazerių eksporto rinka. Europos Sąjungai su Japonija sutarus stiprinti sujungiamumo partnerystę, mūsų šalims taip pat atsiveria naujų galimybių plėtoti bendrus projektus energetinio saugumo ir transporto infrastruktūros srityse.

Gerbiamieji,

savo paskaitą pradėjęs trumpa istorine apžvalga, baigdamas negaliu nepaminėti vienos ypatingos istorinės asmenybės, be kurios indėlio aš čia šiandien greičiausiai nestovėčiau.

Kai japonų moksleiviai su mokyklos ekskursija vyksta į Lietuvą, jų tikslas dažnai yra pamatyti vietas, kur gyveno ir dirbo žymus japonų diplomatas, iš Gifu prefektūros kilęs Pasaulio tautų teisuolis Čiunė Sugihara.

Iki šios dienos drąsus ir nesavanaudiškas Sugiharos žygdarbis, Antrojo pasaulinio karo metais padėjęs išgelbėti daugiau nei 6 tūkst. gyvybių, jau sulaukė didelio tyrinėtojų dėmesio. Netrūksta ir jam skirtų atminimo ženklų Lietuvoje bei Japonijoje. Štai 2007-aisiais prie Sugiharos paminklo Vilniuje lankėsi Jo Didenybė Imperatorius Akihito su Jos Didenybe Imperatoriene Michiko.

Aš pats šiandien turėjau garbės pagerbti Sugiharos paminklą Jaocu mieste ir atidengti jam skirtą atminimo lentą. Taip pat džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad kitais metais Sugiharos atminimui skirtas paminklas atsiras ir Kaune, kur jis dirbo bei gelbėjo žmones. O geriausia naujiena yra tai, kad Lietuvoje 2020-ieji yra paskelbti Sugiharos metais. Tokiu būdu norime paminėti 80-ąsias „gyvybės vizų“ išdavimo ir 120-ąsias Sugiharos gimimo metines.

Esu tikras, kad Sugiharos metai tik dar labiau suartins mūsų šalis. Kaip niekas kitas šis žmogus įkūnija aukščiausias tolerancijos, žmogiškumo ir teisingumo vertybes. Kartu jis yra ir Japonijos bei Lietuvos bendrystės simbolis. Sugiharos apsisprendimas nepaisyti formalių taisyklių ir gelbėti žmones amžiams išliks tiltu tarp mūsų šalių. Kol mes, lietuviai, prisiminsime Sugiharą, mes nenustosime galvoti ir apie Japoniją.

Simboliška, kad kiekvieną pavasarį Vilniuje ir Kaune, kur dirbo Sugihara, jo atminimui žydi sakurų medžiai. Tai kaskart vis iš naujo skatina mus susimąstyti ir apie jo žygdarbį, ir apie Japoniją – sakurų gimtinę.

Tegul šis galingas simbolinis ryšys leidžia mums ir toliau plėtoti glaudžius tarpusavio santykius. Kas vieną kartą mus sujungė, tegul niekada neleidžia mums išsiskirti.

Dėkoju Jums!

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Informacija atnaujinta 2019.10.24 12:59

Atgal