Lietuvos Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba žydų gelbėtojų apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ceremonijoje

2016-09-28

Gerbiamieji,

kaip ir kasmet rugsėjį nulenkiame galvas, pagerbdami žydų genocido aukas. Nuo vasaros pabaigos, kai per Lietuvą nuvilnijo atminties maršai, minime 75-ąsias holokausto metines.

Šioje tragiškoje istorijoje esama ryškaus šviesos spindulio. Tai – žydų gelbėtojai. Jų buvo visur – Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, mažuose miesteliuose ir bažnytkaimiuose. 

Visos gelbėjimo istorijos sukrečia. Jos liudija apie žmonių gebėjimą pasiaukoti. Dėl kito žmogaus, dėl svetimos šeimos vaiko – kaip dėl savo. Rizikuoti viskuo, kas pačiam be galo svarbu ir brangu.

Gyvenime beveik visada esama pasirinkimo. Jo būta ir tomis Antrojo pasaulinio karo dienomis.

Tie drąsūs vyrai ir moterys galėjo nerizikuoti. Išlikti saugūs – tyliai stebėti arba iš viso apsimesti, kad nepastebi ir negirdi, kas vyksta aplinkui.

Tačiau gelbėtojai matė tik vieną įmanomą kelią – atverti savo namų duris, pasidalinti pastoge, duonos kąsniu, širdies šiluma.   

Ir visa tai – žiauriausiomis karo aplinkybėmis. Aukščiau jų iškeliant žmogiškumą, užuojautą ne žodžiu, o veiksmu.

Netrukus girdėsime kelias dešimtis pavardžių iš daugelio tų, kuriuos vadiname tauriu gelbėtojų vardu.  

Beveik visi šie nuostabūs žmonės jau šviesaus atminimo. Bet čia atėjo jų vaikai, anūkai, giminės, saugantys ypatingą šeimos istoriją. Jūs turite kuo didžiuotis.

Kartu didžiuojasi ir visa Lietuva nepaprastu Jums brangių žmonių dvasios kilnumu ir drąsa.      

Linkiu visiems kartu saugoti tų tylių žygdarbių atminimą.     

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

Informacija atnaujinta 2016.09.28 12:30

Atgal