Lietuvos Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba, pasakyta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje Niujorke

2009-09-24

Gerbiamasis Pirmininke,

Garbūs valstybių ir vyriausybių vadovai,

Jūsų Ekscelencijos,

Ponios ir ponai,

Šiandien tarptautinė bendruomenė siekia įveikti tokius iššūkius, kokių Jungtinių Tautų kūrėjai prieš šešiasdešimt penkerius metus negalėjo net įsivaizduoti. Tačiau esminiai principai, kuriais vadovaujasi Jungtinės Tautos, nepasikeitė. Kolektyvinis saugumas ir gerovė, žmogaus teisių apsauga - visa tai, kaip ir prieš šešis dešimtmečius yra JT veiklos prioritetas. Jungtinių Tautų narės, didelės ir mažos šalys, kurių atstovai čia susirinko, turi bendrą pareigą - ginti ir puoselėti JT Chartijoje įtvirtintus idealus.

Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė šiandien yra ne vienintelė problema. Kad JT tikslai virstų tikrove, būtina spręsti terorizmo, ginklų platinimo, energetikos, klimato kaitos ir daugybę kitų klausimų. Kompleksiniams iššūkiams reikia tinkamo atsako. Akivaizdu, kad negalime sau leisti veikti individualiai ar egoistiškai.

Jungtinės Tautos turi subręsti ir tapti matomu bei patikimu politikos globalizacijos atspindžiu. Šiuolaikinio pasaulio realybė yra tokia, kad esame vieni nuo kitų priklausomi. Arba dirbame kartu, arba kenčiame kiekvienas atskirai.

Ponios ir ponai,

Šiandien Jungtinės Tautos turi ypač stengtis stiprinti mūsų visuomenes, kurias vienija tokios vertybės kaip Žmogiškumas ir Tolerancija. Mūsų visų pareiga tokius reiškinius, kaip antisemitizmas, ksenofobija ir rasizmas išmesti iš savo gyvenimo. Negali būti jokio pasiteisinimo šios pareigos nevykdyti. Ir mažoms, ir didelėms šalims tenka vienodos pareigos - ir ne tik savo pačių piliečiams, bet ir viso pasaulio visuomenei. Tačiau, paprastai, ekonominių suiručių padarinius, ypač tokių suiručių, kokia ištiko mus dabar, skaudžiausiai pajunta pažeidžiamiausi ir neturtingiausi visuomenės sluoksniai, o laiku nesuteikus finansinės pagalbos, mažėja viltis, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslai bus pasiekti laiku.

Todėl, atsižvelgdami į savo šalių vidaus problemas ir savo mokesčių mokėtojų poreikius, turime prisitaikyti prie sudėtingos pasaulio realybės ir vykdyti savo pareigas bei tarptautinius įsipareigojimus. Turime pasirūpinti, kad vystymosi tikslai nebūtų pirmoji dabartinės pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės auka.

Kokių konkrečiai veiksmų reikėtų imtis? Galėčiau paminėti keletą jų. Pirma, pastarosios JT taikos operacijos parodė, kad taikos užtikrinimas ir stiprinimas turi daug matmenų - pradedant taikos kūrimu ir baigiant valstybės kūrimu. Nepaisant dabartinių ekonominių suvaržymų, mano šalis yra tvirtai nusistačiusi laikytis prisiimtų įsipareigojimų - prisidėti prie taikos palaikymo misijų bei operacijų ir padėti užtikrinti saugumą ir stabilumą pasaulyje, tęsdama dalyvavimą ES misijose Kosove, Bosnijoje ir Hercogovinoje bei NATO vadovaujamoje tarptautinių pajėgų misijoje Afganistane.

Antra, branduolinio, cheminio ir biologinio ginklo platinimas nebus nutrauktas, jei tam nebus visuotinio tarptautinio sutarimo. Jungtinės Tautos privalo sugriežtinti savo ginklų neplatinimo politiką, o svarbiausia - turime rasti būdų, kaip šalys galėtų plėtoti civilinę branduolinę energetiką, o ne branduolinį ginklą. Todėl kitais metais rengiama Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties peržiūros konferencija bus gera proga siekti diplomatinių sprendimų ir visapusiškai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus bei reikalavimus.

Trečia, stabiliam ir tvariam ekonomikos atsigavimui labai svarbus yra geresnis ir atsakingesnis pasaulio, regiono ir vietos valdymas. Protekcionizmas ir izoliavimasis niekada nepasiteisino ir nepasiteisins.

Ketvirta, suvokdami, kad dėl klimato kaitos būtini pasaulinio masto sprendimai, darysime viską, kad Kopenhagoje būtų pasiektas tarptautinei bendruomenei reikalingas susitarimas. Gerai žinodami globalinius klimato kaitos padarinius, pritariame ambicingiems ES siekiams pagal tarptautinį susitarimą iki 2020 metų 20 procentų sumažinti CO2 emisiją.

Penkta, manau, jog pasaulinė pareiga turi būti taikoma ir regiono lygmeniu - tai būtina, kad JT Chartija būtų įgyvendinama veiksmingai. Regioninės organizacijos turėtų labiau rūpintis savo regionais. Jos turi perduoti ir pasidalyti savo patirtimi su kaimynais, t. y. su kitomis regioninėmis organizacijomis.

Lietuva, suvokdama, kad yra maža šalis, prisiima savo regioninę ir pasaulinę pareigą skleisti JT vertybes vadovaujantis tokiais pagrindiniais principais kaip dialogas, pagarba, supratimas ir tolerancija, derinant visa tai su regioninėms ir pasaulinėms organizacijoms pirmininkaujančiomis šalimis. 2009 metų liepos 1 dieną prasidėjo Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių tarybai vienerių metų kadencija ir pirmininkavimo Demokratijų bendrijai kadencija. 2011 metais Lietuva pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

2012 metų rugsėjį Lietuvos atstovas vienerius metus eis JT Generalinės Asamblėjos pirmininko pareigas ir baigs jas jau Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai antrajame 2013 metų pusmetyje.

Tokiu metu vadovauti Demokratijų bendrijai yra atsakingas uždavinys. Mūsų įsitikinimu, tikroji pažanga užtikrinant vystymąsi yra glaudžiai susijusi su demokratijos normų ir principų diegimu. Mums demokratija yra neatsiejama nuo taikos, teisės viršenybės, pagarbos asmens ir žmogaus teisėms, lygių galimybių ir visuotinės gerovės.

Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad mažos arba mažiau išsivysčiusios valstybės nebegali išvengti pasaulinės atsakomybės ir kad visi esame atsakingi už mūsų visų bendrą dabartį ir ateitį. Pripažinkime, kad nuo šiol kiekvienai valstybei pasauliniai interesai yra ir jos nacionaliniai interesai, o pasaulinė pareiga yra ir jos nacionalinė pareiga.

Labai ačiū.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

Informacija atnaujinta 2015.02.06 11:01

Atgal