Lietuvos Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonijoje

2013-06-14

Mieli ceremonijos dalyviai,

kiekvienais metais Birželio 14-oji  mus visus atveda į akistatą su skaudžia praeitimi, kuri niekada neišsitrins, nes ji - ir žmonių, ir valstybės atmintyje.

Istorija palieka faktus, liudijimus, galimybes interpretuoti. Tačiau šiandien, stovėdami čia ir prisimindami okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukas, mes visi privalome liudyti tiesą, net jeigu ji kažkam atrodo nepatogi ar nereikalinga.

1941-ųjų birželio 14 dieną sovietai pradėjo masinius trėmimus. Per visą tremčių laikotarpį iš Lietuvos ìšvežta daugiau kaip 280 tūkstančių žmonių.

Šiandien tai yra skaičius. Tuomet tai buvo konkretūs žmonės, išplėšti iš savo šeimų, namų, sukištì į vagonus ir pasmerkti mirčiai. Tačiau šie žmonės visomìs išgalėmis laikėsi įsitvėrę gyvybės - buvo kartu, dalijosi paskutiniu kąsniu, troško sugrįžti į Lietuvą ir padėti jai prisikelti.

Todėl birželis - ir vilties mėnuo. Ką tik paminėjome viltį laisvai gyventi dovanojusio Sąjūdžio susikūrimo 25-metį. Šiandien prisimename tuos, kuriems viltis padėjo išgyventi nežmoniškas sąlygas tremtyje, lageriuose ir kalėjimuose.

Šiandien mes visi turime stengtis ir dėl kiekvieno iš mūsų, ir dėl tiesos laisvės. Stengtis, kad niekas jos neuždarytų į kalėjimą. Esame kone vienintelė iš buvusių sovietinių valstybių, masiškai ir viešai pradėjusių skelbti KGB dokumentus.

Tik tiesa ir atvirumas gãli padėti išvengti istorijos manipuliavimo pagundų ar atremti informacinio saugumo grėsmes ir iššūkius. Tik tiesa ir atvirumas sustiprins mūsų pasitikėjimą vieni kitais ir tikėjimą savo valstybe.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

Informacija atnaujinta 2015.02.05 16:42

Atgal