Lietuvos Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba Europos politikos centre, Briuselyje: "Europos energetikos politika - didesnio solidarumo link"

2013-09-12

Ačiū už Jūsų malonų pristatymą.

Dabar, kaip niekada anksčiau, daugelis atvirai kelia klausimus dėl Europos projekto, abejodami jo galimybe spręsti problemas, su kuriomis susiduria mūsų ekonomika, ir vertindami jį siaurai dėl galimos naudos. Bijau, kad prarandame gebėjimą mokytis iš istorijos ir matyti kelią į ateitį, kurios trokštame.

Tai skatina mane pasidalyti su Jumis savo mintimis apie kai kurias galimybes Europai, kurios atvertų kelią į priekį.

Jums gali būti įdomu, kodėl nekalbu su Jumis apie aktualiausius Sirijos ir Egipto klausimus arba apie kitą mūsų pastangų išspręsti finansinę ir ekonominę krizę etapą.

Su kitais Baltijos šalių vadovais prieš dvi savaites Vašingtone susitikome su Prezidentu Obama. Be abejo, aptarėme visiems mums šiandien rūpimus klausimus, tarp jų ir klausimą, kokį atsaką duoti į cheminių ginklų panaudojimą Sirijoje.

Tačiau skyrėme laiko ir mūsų ateities vizijai, remdamiesi savo patirtimi. Kalbėjome apie energetiką ir kaip ji susijusi su mūsų kaimynystės politika, ypač Rytuose - tai temos, kurios dažnai praleidžiamos rūpinantis dabarties problemomis.

Pristatydama Lietuvos pirmininkavimo uždavinius Europos Parlamente liepos pradžioje, pabrėžiau būtinybę atgauti Europos žmonių pasitikėjimą, įgyvendinant prisiimtus pažadus, vykdant tai, ką prižadėjome padaryti, ir parodant, kad galime efektyviai dirbti kartu savo piliečių labui.

Europos Sąjunga nuolat keičiasi. Vieni reikalauja daugiau Europos, kiti mažiau. Bet visi sutinka, kad mums reikia veiksmingos Sąjungos, galinčios atsiliepti į visų jos piliečių poreikius.

Nors keistis sudėtinga ir tam reikia laiko, privalome būti ambicingi. Ir prisiimti atsakomybę veikti ryžtingai.

Tam reikalingos visų mūsų - Tarybos ir jai pirmininkaujančios šalies, Parlamento, Komisijos ir valstybių narių - pastangos, kad galėtume siekti trokštamų rezultatų.

Leiskite tai iliustruoti pasitelkiant energetikos sritį.

Europos pramonei labai reikia naujų augimo stimulų. Europiečiams vis sunkiau apmokėti sąskaitas.

Ryžtingi veiksmai būtini, norint išspręsti didelių energijos kainų problemą, nes tai pagrindinis Europos Sąjungos konkurencingumo augimo stabdys. Kainos Jungtinėse Valstijose ir naujai besiformuojančiose rinkose kur kas žemesnės už kainas, kurias moka Europa.

Mūsų energetikos politikai reikia daugiau solidarumo. Kalbėdami su savo išoriniais partneriais, turime būti lyg choras - daug balsų, ta pati daina.

Tam, kad turėtume energiją prieinamomis kainomis savo ekonomikoje, įvykdytume pažadus užtikrinti ekonominį augimą ir darbo vietas, Europai šiandien reikia išspręsti tris uždavinius energetikos sektoriuje:

- pirma, padidinti energijos tiekimo patikimumą;

- antra, užbaigti energijos vidaus rinką;

- ir trečia, vykdyti subalansuotą klimato politiką.

Visi šie klausimai reikalauja sprendimų europiniu lygmeniu. Nuo visų jų tiesiogiai priklauso Europos ekonomikos konkurencingumas. Jeigu mūsų konkurencingumas kris, paliksime atviras duris lėtesniam ekonomikos augimui ir didesniam nedarbui.

Kalbėdami apie energijos tiekimo patikimumą, mes linkę nepakankamai įvertinti dviejų pagrindinių dalykų: partnerystės ir solidarumo. Partnerystės su išoriniais partneriais ir solidarumo su vidiniais partneriais.

Nes dėl pasitikėjimo stokos, kurią matome šiandien tarp energijos tiekėjų ir vartotojų, partnerystė tampa beveik neįmanoma.

Matome energetiką naudojant geopolitiniais tikslais. Tuo pat metu stokojame daugiašalės taisyklėmis paremtos bazės, kaip PPO, kuri mums leistų prisiimti privalomus tarptautinius įsipareigojimus ir jais remtis.

Tačiau, SGD terminalų ir kitų energijos transportavimo technologijų vystymas keičia energijos statusą iš „natūralaus monopolio" į prekės statusą. Todėl tarptautinė bendruomenė galėtų pagalvoti apie prekybos taisyklių taikymą ir energijos ištekliams.

Labai išaugus netradicinės naftos ir dujų gamybai JAV, transatlantiniuose santykiuose energetikos srityje atsiranda naujas efektyvus stimulas. Neseniai prasidėjusios derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) susitarimo turėtų leisti mums nustatyti bendrus standartus energijos ir žaliavų prekybai ir investicijoms, priartėjant prie pasaulinių standartų.

Tik užtikrinus visiems vienodas sąlygas, įskaitant ir aplinkosaugos standartus, bus galima užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp Europos Sąjungos gamintojų ir išorinių tiekėjų.

Viena iš priemonių energijos tiekimo patikimumui užtikrinti - glaudus bendradarbiavimas su mūsų artimiausiais kaimynais. Partnerystė su energijos tiekėjais ir tranzito šalimis atveria geresnę ateities perspektyvą.

Tai tik viena iš priežasčių, kodėl artimesnis bendradarbiavimas su mūsų Rytų partneriais svarbus Europos Sąjungai, kodėl Vilniaus viršūnių susitikimas turėtų būti traktuojamas kaip susitikimas, atveriantis naujas galimybes tiek Europos Sąjungai, tiek ir jos Rytų kaimynams.

Mūsų interesams reikalingi stabilūs, nuspėjami ir skaidrūs partneriai Rytuose ir Pietuose, galintys užtikrinti mums saugų, stabilų ir rinkos dėsniais pagrįstą energijos tiekimą.

Europos Sąjungos ir Rusijos dialogas energetikos klausimais - labai vertinga platforma platesnėms diskusijoms ir bendram supratimui su vienu pagrindinių energetikos partnerių. Tarpusavio priklausomybė reikalauja, kad santykiai būtų grįsti partnerystės, skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principais.

Europos Sąjungos diplomatija energetikos srityje bejėgė be visų valstybių narių solidarumo. O solidarumas neturėtų pasireikšti tik kriziniais momentais.

Lietuva, būdama maža valstybe, kurios energijos ištekliai labai nedideli, per neilgą savo istoriją sužinojo, ką iš tikrųjų reiškia solidarumas.

Nėra stebuklingo būdo didesniam konkurencingumui pasiekti energetikos sektoriuje. Bet Europos Sąjunga nusistatė aiškų politinį tikslą užbaigti vidaus energijos rinką iki 2014 metų. Turime Trečiąjį energetikos paketą, Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir bendro intereso projektus.

Reikia tik juos įgyvendinti.

Susieta ir efektyvi energijos vidaus rinka būtina tiek Europos ekonomikai, tiek mūsų piliečių gerovei.

Todėl Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Lietuva iki metų pabaigos turės pateikti pažangos ataskaitą apie šių įsipareigojimų vykdymą.

Priešingu atveju ir toliau gyvensime energetinių salų pasaulyje, neturėdami jungčių, funkcionuojančios rinkos, pasmerkti geopolitinėms kainoms.

Įvykiai Sirijoje ir pastaruoju metu padažnėję išpuoliai svarbių energetikos infrastruktūros objektų atžvilgiu mums priminė, kad energetikos sektorius yra neapsaugotas nuo kibernetinių atakų ir šnipinėjimo. Europos Sąjunga ir NATO gerai bendradarbiauja, bet yra kur tobulėti.

NATO energetinio saugumo kompetencijos centro Vilniuje ir NATO kibernetinės gynybos mokymo centro Taline vaidmuo šiuo atveju labai svarbus.

Prisiminkime 2006 m. kovo mėnesį priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose numatyti trys pagrindiniai tikslai Europos energetikos politikos srityje: energijos tiekimo patikimumo didinimas, konkurencingumo užtikrinimas ir aplinkosaugos tvarumo skatinimas.

Šie uždaviniai visiškai atspindi šiandienos problemas. Belieka juos įgyvendinti!

Tarptautinės energetikos agentūros leidinyje „Pasaulio energetikos perspektyva" (World Energy Outlook) teigiama, kad iki 2035 m. pasaulinis energijos poreikis išaugs trečdaliu, pusė šio poreikio priklausys Kinijai ir Indijai. Nepaisant didžiulio atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo, tradicinis kuras aiškiai dominuos ateinančius du dešimtmečius. Visas šis deginamas iškastinis kuras mažai padės, siekiant išspręsti pasaulinę klimato kaitos problemą. Nepadės didinti ir Europos konkurencingumo.

Mes tai žinome. Apie tai diskutuojame. Bet kartais, atrodo, per lėtai sprendžiame. Dėl įvairių priežasčių.

Be abejo, Europos Sąjunga imasi veiksmų kurti „žalesnę" ekonomiką. Ji daug investavo į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančius energijos šaltinius ir naujų technologijų kūrimą.

Tačiau pastaruoju metu suvokėme, kad mums reikia kompleksinio požiūrio į klimato politiką ir konkurencingumą. Ir vis labiau suprantame būtinybę visai tarptautinei bendruomenei rimtai įsipareigoti dėl klimato kaitos.

Ekologiškas požiūris turi savo kainą, dėl jo Europos Sąjungos pramonė atsiduria mažiau palankioje padėtyje pasaulinėje arenoje. Neturėtume užmerkti akių prieš vadinamojo Europos pramonės šakų „anglies dioksido nutekėjimo" riziką. Ir turėtume stengtis užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai, pavyzdžiui, energijos, kuri pagaminta vadovaujantis žemesniais aplinkosaugos ir saugumo standartais, importui.

Mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomika galiausiai visuomet laimės, ir pirmieji ją sukūrę džiaugsis reikšmingu ilgalaikiu konkurenciniu pranašumu. Bet šis galutinis tikslas turi būti pasiektas ekonomiškai efektyviausiu būdu.

Leiskite viską apibendrinti ir padaryti išvadas.

Kaip ir daugelis iki šiol pirmininkavusių šalių, Lietuva susiduria su sudėtinga ir daug pastangų reikalaujančia darbotvarke, kurią jai pateikė pasauliniai įvykiai, kitos Europos Sąjungos institucijos ir jos pirmtakų atlikti darbai. Ypač dabar, artėjant Europos Parlamento ir Komisijos narių kolegijos kadencijos pabaigai.

Europai reikia ryžtingų žingsnių, siekiant didesnio solidarumo energetikos srityje, kaip numatyta Lisabonos sutartyje.

Būtent todėl nusprendžiau šiandien kalbėti apie būtinybę įgyti pasitikėjimą mūsų darbu, vykdant įsipareigojimą baigti kurti energijos vidaus rinką iki kitų metų pabaigos; apie būtinybę atkurti ekonomikos augimą ir darbo vietas, sprendžiant aukštų energijos kainų klausimą; ir apie būtinybę stiprinti partnerystes, liekant ištikimiems savo vertybėms.

Tikiu, kad energetika gali padėti įgyvendinti geresnės Europos ateities viziją, paremtą mūsų tikru solidarumu Europos Sąjungos viduje ir bendraujant su Europos Sąjungos energetikos partneriais. Esu įsitikinusi, kad didesnis solidarumas energetikos srityje būtų naudingas visiems europiečiams.

Ačiū Jums.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

Informacija atnaujinta 2015.02.05 15:51

Atgal