Lietuvos Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės Europos Tarybos PA rezoliucijos ,,Dėl padėties Baltijos valstybėse minint dvidešimtąsias jų prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungą metines“ 50 – mečio minėjime

2010-09-30

Gerbiamieji iškilmingo Seimo posėdžio dalyviai ir svečiai,

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmtakės 1960-taisiais metais priimta rezoliucija šiandien, praėjus penkiasdešimčiai metų, atskleidžia mums istorinę vertę tų veiksmų, kurių laisvoji Europos dalis ėmėsi, siekdama, jog pasaulis nepamirštų iš politinio žemėlapio ištrintų Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Dokumento tekste asamblėjos nariai, - savo šalių piliečių vardu - ne tik garsiai pareiškė, jog Baltijos šalių aneksija yra nelegali ir buvo atlikta prieš žmonių valią, bet ir išreiškė įsitikinimą, jog komunistinė priespauda neįstengs sugniuždyti lietuvių, latvių ir estų tikėjimo laisve ir demokratija. Rezoliucija taip pat ragino Europos Tarybos šalių narių vyriausybes remti Baltijos valstybių emigrantų pastangas puoselėti savo kultūrą, kalbą ir tradicijas.

Europai rūpėjo, kad okupuotos šalys būtų pasirengusios, kai ateis diena, vėl grįžti į demokratinių valstybių būrį.
Šeštajame dešimtmetyje tokie žodžiai iš aukštų tarptautinių tribūnų, įgavę dar ir oficialių rezoliucijų pavidalą - išties išskirtinis reiškinys. Europos Tarybos Konsultacinės Tarybos rezoliucija Nr. 189 tarptautiniu lygiu įprasmino pokario rezistencijos kovas Lietuvoje, išlikusių Lietuvos diplomatinių atstovybių bei išeivijos organizacijų veiklą Lietuvos laisvės byloje.

Ši rezoliucija patvirtino, kad remiantis tarptautine teise, Baltijos valstybės išlieka nepriklausomu tarptautinės teisės subjektu. Lietuva, Latvija ir Estija išsaugo galimybę laisvu tautų apsisprendimo keliu siekti nepriklausomybės. Tai suteikė naujų vilčių Baltijos tautoms, jog įmanoma toliau tęsti kovą, išnaudojant visas neginkluoto pasipriešinimo formas, jaučiant tarptautinės bendruomenės palaikymą.

Šešiasdešimtųjų metų dvasia ir rezoliucijoje pademonstruota Europos drąsa rado atgarsį ir vėlesniuose, Baltijos šalims itin svarbiuose, įvykiuose. 1975-aisiais metais Helsinkyje pasirašytas Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamasis aktas, kuriame prabilta apie žmogaus teises. Baigiamąjį aktą pasirašė faktiškai visos Europos šalys, taip pat Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada.

Aktas paskatino Helsinkio grupių susikūrimą ir jų veiklą okupuotose Baltijos šalyse. 1979-ųjų metų „45-kių pabaltijiečių memorandumas" ir 1983-čiųjų metų Europos Parlamento rezoliucija „Dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje" suaktyvino taikią Baltijos tautų kovą už laisvę.

Baltijos šalių laisvės kelias būtų buvęs dar sunkesnis ir tragiškesnis, jei nebūtume jautę nuolatinės paramos iš mūsų draugų geležinės užuolaidos išorėje.

Europos šalių parlamentarų rezoliucija, kurios penkiasdešimtmetį šiandien minime, yra dar vienas patvirtinimas, kad buvome, esame ir būsime Europos dalis, kad mums visiems brangios tos pačios laisvės ir demokratijos vertybės, kurias šiandien turime puoselėti ir jas gerbti.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

Informacija atnaujinta 2015.02.06 11:12

Atgal