Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos Prezidentas
*gestu_kalba* Easy to read

Svarbiausios Prezidento veiklos kryptys

Įgyvendindamas Gerovės valstybės idėją pirmąją kadencijos dalį Prezidentas didžiausią dėmesį skyrė sritims, kuriose reikėjo skubaus proveržio – atskirties mažinimui, valstybės stiprinimui, žaliajai darbotvarkei ir teisingumo didinimui.

 

Atskirties mažinimas

Gerovės valstybė – tai balansas tarp ekonomikos augimo ir socialinio teisingumo. Augančios ekonomikos poveikį žmonės turi jausti tolygiai. Todėl šalia ekonomikos augimo tikslo būtina lygiagrečiai spręsti įsisenėjusias socialinės atskirties ir pajamų nelygybės problemas Lietuvoje. Ekonominis šalies augimas ir visų rūšių atskirčių mažinimas – vienas iš Prezidento veiklos prioritetų.

Mažinant socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę:

Užtikrintas spartesnis pensijų augimas. Įstatymų pakeitimais inicijuotas naujo pensijų spartesnio indeksavimo modelio sukūrimas senjorams ir neįgaliesiems. Mažinant pensijų gavėjų riziką patirti skurdą ar socialinę atskirtį, pasiekta, kad pensijos kasmet būtų papildomai indeksuojamos sparčiau tol, kol vidutinė pensija sudarys ne mažiau 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Vidutinė pensija 2019 m. – 345 Eur, 2022 m. – 465 Eur, numatoma 2024 m. – 544 Eur.

Pagerinta dirbančių žmonių padėtis. Siekiant gerinti dirbančių žmonių padėtį, įstatymų pakeitimais 2 kartus inicijuotas neapmokestinamojo dydžio didinimas (NPD) uždirbantiems mažiausias pajamas. NPD padidėjo 110 Eur. Ir toliau bus siekiama, kad NPD artėtų prie minimalios mėnesinės algos, o mokesčių sistema būtų teisingesnė.

Pasirūpinta pagalba karantino metu. Prezidentas pateikė pasiūlymą mažinti COVID-19 pandemijos sukeltus padarinius visiems Lietuvos vaikams skiriant vienkartinę 120 Eur išmoką, o vaikams su negalia, vaikams, augantiems daugiavaikėse ir nepasiturinčiose šeimose, – 200 Eur išmoką. Seimui priėmus įstatymą, šias išmokas gavo daugiau nei 507 tūkst. vaikų arba apie 330 tūkst. šeimų. Taip pat šalies vadovas inicijavo 100 mln. Eur dydžio pagalbos priemonę mikroįmonėms.

Pagerinta žmonių su negalia padėtis. Prezidentas inicijavo įstatymo pataisas, kurios numato geresnę ir teisingesnę žmonių su negalia socialinę apsaugą nedarbo atveju. Taip pat Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, dėl kurių vaikai ir suaugę su negalia bei senjorai, įsigydami vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už juos moka mažiau.

Prezidentas Seimui pateikė Sporto įstatymo pataisą, kuria siūlo keisti sportininkų skatinimo mechanizmus, naikinant išankstinę diskriminaciją negalios pagrindu. Prezidento institucija skleidžia gerąją praktiką sudarydama tinkamas sąlygas žmonėms su negalia: pritaiko teikiamą informaciją ir Prezidento rūmus, Valstybės pažinimo centre organizuojamos edukacijos intelekto negalią turintiems vaikams. 2021 m. Prezidento metinis pranešimas pirmą kartą Lietuvos istorijoje pritaikytas ir intelekto negalią turintiems žmonėms, o gestų kalbos vertimas tapo neatsiejama Prezidento komunikacijos dalimi.

Suburta Sveikatos ekspertų taryba. Siekdamas tinkamos Lietuvos žmonių apsaugos COVID-19 pandemijos akivaizdoje, Prezidentas subūrė Sveikatos ekspertų tarybą. Daugiausia dėmesio ekspertai skyrė epidemiologinės situacijos valdymui, vakcinavimosi skatinimo priemonėms, sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumui esant pandemijai, taip pat patarė Prezidentui tarptautiniais pandemijos valdymo klausimais prieš Europos Vadovų Tarybos posėdžius. Iki šiol iš viso įvyko 20 Sveikatos ekspertų tarybos susitikimų su Prezidentu, pateikta ir viešai išplatinta 18 rekomendacijų rinkinių.

Didinant švietimo prieinamumą:

Seime priimtas Lygaus starto paketas. Siekiant mažinti mokymosi rezultatų atotrūkius ir socialinę atskirtį užtikrintas visos dienos ikimokyklinis ugdymas vaikams iš socialinę riziką galimai patiriančių šeimų, skiriant papildomą finansavimą iš valstybės biudžeto maitinimui ir pavėžėjimui. Siekiant lankstesnio pasirengimo mokyklai, sudarytos galimybės priešmokyklinio ugdymo programos trukmę plėsti iki 2 metų.

Seime priimta Tikslinių stipendijų pataisa. Sudarytos galimybės tikslinėmis stipendijomis skatinti ne tik aukštųjų mokyklų studentus, bet ir profesinių mokyklų mokinius, besimokančius trūkstamų Lietuvai profesijų. Įstatymu įtvirtinta tikslinių stipendijų planavimo sistema atsižvelgiant į regionų poreikius.

Seimui pateiktas Aukštojo mokslo prieinamumo paketas. Išnaudojant tarpinio pasiekimų vertinimo duomenis, siekiama sukurti sistemą, skirtą mokymosi pasiekimams bendrajame ugdyme gerinti. Siūloma nustatyti, kad vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas išlaikius du brandos egzaminus, iš kurių bent vienas būtų valstybinis brandos egzaminas. Taip būtų sukurtas tvarus ir efektyvus perėjimo į aukštojo mokslo studijas mechanizmas, kuris leistų asmenims pasiekti stojimui keliamus reikalavimus ir sukurtų alternatyvius patekimo į aukštąjį mokslą kelius, vertinant asmenų profesinę, darbo patirtį, turimas kvalifikacijas ir kitus gebėjimus.

Mažinant regionų atskirtį:

Politinių partijų memorandumas. 2020 m. Prezidento kvietimu politinės partijos pasirašė memorandumą dėl savivaldos stiprinimo.

Konstitucinio įstatymo pataisa. 2021 m. gruodį Seime pateiktas fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektas, kuris padidintų savivaldos galimybes skolintis lėšų žaliajai transformacijai ir skaitmenizacijai.

Dėmesys regionų infrastruktūrai. Prezidentas aktyviai rėmė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo pertvarką, kuri leis savivaldai gauti ir savo nuožiūra skirstyti didesnes lėšas. Didelis dėmesys skirtas viešajam transportui regionuose stiprinti.

 

Valstybės stiprinimas

Susiklosčius sudėtingai geopolitinei situacijai, Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas, tvari užsienio politika ir tarptautinių partnerių, koalicijų būrimas yra valstybės vadovo veiklos prioritetai šioje srityje.

Sustiprinti transatlantiniai ryšiai. Lietuva nuosekliai vykdo savo įsipareigojimus NATO Aljanse ir yra viena iš valstybių, kuri gynybai skiria bent 2 proc. BVP. Prezidentas nuolat siekia didesnio sąjungininkų, pirmiausia JAV, su kurios vadovais susitikta ir 2019, ir 2021 m., dėmesio Baltijos regiono saugumui. NATO gynybos planų patvirtinimas Baltijos šalims yra svarbus žingsnis įgyvendinant atgrasymo ir gynybos stiprinimo politiką. Regiono saugumo klausimai bus esminiai ir 2023 m. Vilniuje planuojamame NATO vadovų susitikime.

Sustiprinta gynyba. Stipri Lietuvos kariuomenė ir NATO sąjungininkų buvimas šalyje yra itin svarbi atgrasymo priemonė, kuriai valstybės vadovas skiria didelį dėmesį. Prezidentas vadovauja Valstybės gynimo tarybai, kurios priimti sprendimai – visuotinės gynybos plano inicijavimas, krizių ir ekstremalių situacijų valdymo modelio koncepcija, Rūdininkų karinio poligono plėtros planas, taip pat nauja Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija – stiprina Lietuvos saugumą.

Aktyvi veikla ES. Sėkmingos derybos Europos Vadovų Taryboje dėl daugiamečio biudžeto leido suderėti rekordines ES lėšas Lietuvai. 2021–2027 m. mūsų šaliai bus skirta 14,5 mlrd. Eur reformoms ir aukštos pridėtinės vertės sektoriams.

Kova su COVID-19 per pastaruosius dvejus metus tapo viena svarbiausių temų, kurios, dalyvaujant Lietuvos Prezidentui, buvo sprendžiamos Europos Vadovų Taryboje. Vakcinų gamybos ir užtikrinto tiekimo procesai, Europos atsparumo krizėms didinimas, ekonomikos gaivinimas, verslo skatinimas, darbo vietų išsaugojimas – bendri ES sprendimai leido Lietuvai ne tik atlaikyti pasaulinę krizę, bet ir sustiprėti.

Prezidentas aktyviai veikė tiek daugiašaliais, tiek dvišaliais formatais formuojant bendrą ES politiką Lietuvai svarbiais klausimais, tarp jų – atsaką į nelegalios migracijos hibridinę ataką, inicijuojant ES išorinės sienos apsaugos, finansavimo ir migracijos politikos peržiūrą.

ES solidarumas pasiektas ir kovojant su nesaugia Astravo atomine elektrine (AAE). Lietuvos Prezidento iniciatyva priimtos Europos Vadovų Tarybos išvados, reikalaujančios užtikrinti AAE saugą ir siekiančios neįsileisti nesaugios elektros į ES rinką.

ES Rytų partnerystė. Lietuvos Prezidentas nuo 2019 m. itin sustiprino ryšius su ES narystės siekiančiomis Rytų partnerystės šalimis, pirmiausia su asocijuotosiomis partnerėmis – Ukraina, Moldova ir Sakartvelu. Įvyko Lietuvos vadovo vizitai į šias valstybes, o 2021 m. ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimo paraštėse Prezidentas surengė ES lyderių susitikimą su Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo vadovais. Bendroje ES ir Rytų partnerystės šalių politinėje deklaracijoje pirmąkart įtvirtintas bendradarbiavimas su asocijuotuoju trejetu.

Regioninė lyderystė. Lietuva pastaraisiais metais itin sustiprino bendradarbiavimą su regiono valstybėmis – pirmiausia su Lenkija ir Ukraina. Įkurta Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų taryba ir „Liublino trikampio“ formatas kartu su Lenkijos ir Ukrainos vadovais suteikia galimybę kartu spręsti aktualiausius regioninius iššūkius.

Aktyvus Prezidento bendradarbiavimas su Baltijos ir Šiaurės valstybių vadovais leidžia Lietuvai efektyviau ginti savo interesus Baltijos jūros regione ir siekti bendrų tikslų tarptautinėse organizacijose.

 

Teisingumas ir skaidrumas

Didesnis pasitikėjimas teismų sistema. Valstybės vadovas mano, kad, siekiant pritraukti ir išlaikyti profesionaliausius, nepriekaištingos reputacijos teisininkus, teisėjų atlyginimai turi būti proporcingi atliekamoms pareigoms, tačiau teismuose turi įvykti sisteminiai pokyčiai: optimizuota teismų veikla, nustatytas optimalus teisingumo vykdymui reikalingas teisėjų skaičius, atsisakyta teismams nebūdingų funkcijų, nustatyti objektyvūs krūvių rodikliai, išlyginti krūviai.

Todėl Prezidentas pateikė Seimui Teismų įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimo projektą, kuriame pasiūlytas efektyvesnis atrankų į teisėjus organizavimo modelis, numatoma specializuotų apygardos administracinių teismų pertvarka, atveriamos platesnės galimybės reikšmingą patirtį valstybės tarnyboje turintiems asmenims pretenduoti į specializuotus administracinius teismus.

Principingi sprendimai formuojant teisėjų korpusą. Nepriekaištingas teisėjų etikos principų laikymasis, sąžiningumas, principingumas, žmogaus asmeninis tvirtumas, gebėjimas atsilaikyti prieš įvairias įtakas – vertybės, dėl kurių negali būti kompromisų. Todėl, skirdamas teisėjus, Prezidentas vertina pretendentų profesinę patirtį, motyvaciją ir reputaciją. Per pirmąją kadencijos pusę Prezidentas sprendė 208 teisėjų karjeros klausimus. Šiuo laikotarpiu atsinaujino aukštesnės grandies teismų teisėjų korpusas, buvo paskirti 6 nauji teismų pirmininkai.

Efektyvi viešųjų pirkimų sistema. Prezidentas pabrėžia, kad efektyvus ir profesionalus viešųjų pirkimų organizavimas ir vykdymas yra būtina sąlyga, kad viešosios lėšos būtų naudojamos racionaliai ir teisėtai. Būtinybę imtis sisteminių pokyčių viešųjų pirkimų srityje lėmė viešųjų pirkimų sistemos problemos, susijusios su strateginio valstybės požiūrio į viešuosius pirkimus trūkumu, nuolat kintančiu ir naujus iššūkius viešųjų pirkimų sistemos dalyviams keliančiu reglamentavimu bei profesionalumo trūkumu atliekant pirkimų procedūras. Tokia situacija neužtikrina racionalaus viešųjų išteklių naudojimo, sudaro palankias sąlygas korupcijai ir veiksmingos tiekėjų konkurencijos ribojimui.

Prezidento siūlymu Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, kuriais didinamas viešųjų pirkimų sistemos efektyvumas ir profesionalumas – daugiau dėmesio kokybiniams viešųjų pirkimų kriterijams, depolitizuotos pirkimus vykdančios komisijos, numatomas viešųjų pirkimų specialistų atestavimas, dažniau vykdomos skaidrios rinkos konsultacijos, skatinami centralizuoti pirkimai.

Sisteminga korupcijos prevencija. Prezidento iniciatyva Seime priimtas naujasis Korupcijos prevencijos įstatymas sudaro galimybes sisteminei, o ne fragmentiškai korupcijos prevencijai šalyje. Įstatymas numato atsakomybę viešojo sektoriaus subjektams rūpintis savo ir sau pavaldžių subjektų korupcijos prevencija. Jame įtvirtintos už atsparumą korupcijai atsakingų subjektų teisės, pareigos ir veiklos garantijos. Taip pat sudaromos sąlygos pamatuoti ir palyginti viešojo sektoriaus įstaigų atsparumo korupcijai lygį, taip motyvuojant institucijas diegti atsparumo korupcijai priemones sąmoningai ir savanoriškai bei skatinamas privataus sektoriaus subjektų įsitraukimas į korupcijai atsparios aplinkos kūrimą.

Kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba Prezidento institucija inicijavo gerosios praktikos patirčių mainų platformą „Skaidrumo akademija“, kuri padeda kurti efektyvią korupcijos prevencijos sistemą.

 

Žalioji darbotvarkė 

Prezidento inicijuota Žalios Lietuvos politika apima lyderystę kovoje su klimato kaita, taršos mažinimą, aplinkosaugos stiprinimą, šalies pramonės ir ekonominių sektorių žaliąją transformaciją ir skaitmenizaciją, atsinaujinančios energetikos plėtrą, aplinkai draugiškų judumo būdų stiprinimą, siekiant paskatinti šalies piliečių įpročių kaitą ir tvaresnį gyvenimo būdą.

Prezidentas ėmėsi lyderystės klimato politikos srityje. Lietuvos iniciatyva Baltijos šalių vadovai pasirašė klimato neutralumo deklaraciją, klimato kaitos problema buvo keliama ir Europos Vadovų Taryboje, ir Glazgo COP26 susitikime. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos metu Prezidentas prisijungė prie Jungtinės Karalystės inicijuotos Glazgo miškų išsaugojimo deklaracijos. Ja siekiama pritraukti viešojo ir privataus kapitalo lėšas miškų apsaugai ir nustatyti tikslą iki 2030 m. sustabdyti miškų nykimą.

Lietuvoje Prezidentas vykdo Žalios Lietuvos iniciatyvą, į kurią aktyviai įsitraukė visuomeninės organizacijos ir verslas. Prezidentas Seimui taip pat pateikė Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisą, kuri numato teisės aktų vertinimą aplinkos ir klimato kaitos požiūriu.

Darbo dienų regionuose metu Prezidentas skatina savivaldybes imtis lyderystės reformuojant viešojo transporto sistemas, diegiant trumpąsias maisto grandines. Prezidentas skatina ir žemės ūkio sektoriaus transformaciją, prioritetą teikiant tvariam, ekologiškam, aplinkai palankiam ūkininkavimui.

Prezidento inicijuotas Nacionalinis darnaus judumo iššūkis skatino žmones daugiau judėti, rinktis mažiau taršius keliavimo būdus. Per du mėnesius įsitraukė 125 bendruomenės, 650 organizacijų, 573 mokyklos, 38 aukštosios mokyklos ir 55 užsienio lietuvių bendruomenės.

Prezidentas remia siekį geriau išnaudoti Lietuvos atsinaujinančios energetikos potencialą mažinant priklausomybę nuo elektros importo ir prisidedant prie nacionalinių klimato tikslų. Dėl papildomos atsinaujinančios energetikos plėtros atsirasianti ekonominė nauda turi tiesiogiai pasiekti Lietuvos žmones, prioritetą teikiant pažeidžiamiausiems vartotojams ir sprendžiant jų apsirūpinimo elektra klausimą.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, keldama tikslą mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, nuo 2020 m. gegužės pradėjo naudoti tik iš atsinaujinančios energijos išteklių pagamintą elektrą. Šiuo metu yra rengiama Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kaip institucijos neutralumo klimatui strategija.

Informacija atnaujinta 2022.02.10 11:53