Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas lengvai suprantama kalba (angl. easy to read)

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas
2021m., birželio 8 d.

Tekstas lengvai suprantama kalba
Tekstas lengvai suprantama kalba (angl.easy to read)

Lengvai suprantama kalba (angl. easy to read) - tai metodas, pritaikytas žmonėms su intelekto sutrikimais (intelekto negalia), bet taip pat tinka senjorams, vaikams, skaitymo sunkumų patiriantiems asmenims ir kitiems. 

 

Mieli Lietuvos žmonės,
Gerbiamas Lietuvos Respublikos Seime,

Susitinkame ypatingu metu.
Praeiti metai tapo mums rimtu išbandymu.
Dėl išplitusio koronaviruso.
COVID-19 suteikė mums daug nerimo ir praradimų.
Bet mūsų laukia bendras rytojus.
Todėl turime sustiprėti ir įgyti jėgų.
Dabar mes kartais nepasitikime vieni kitais.
Bet pagarba ir tikėjimas padės suartėti.
Tik gerai sutardami, įgyvendinsime bendrus tikslus.

Gerbiamieji,
Sunki padėtis mums padeda geriau pažinti save.
Savo silpnybes ir tvirtumą.
Dabar aiškiau matome, ką turime stiprinti.
Ir kokiam blogiui priešintis
Dėl koronaviruso mūsų šalis patyrė piniginių nuostolių.
Kilo sunkumų mokant vaikus ir jaunimą.
Nesisekė gerai sugyventi ir pasitikėti vieniems kitais.
Lietuvos žmonės matė, kaip pykosi politikai.
Kai valdžia nelabai žino, ką daryti, sunkumų kyla visiems.

Šiandien kitaip dirbti tenka ne tik gydytojams.
Daug vaikų iki šiol negali lankyti mokyklos.

Studentai nesusitinka auditorijose.
Nukentėjo Lietuvos ūkis.
Užsidarė daug kultūros įstaigų.
Daug žmonių prarado darbą.
Atsirado baimė dėl ateities.

Prezidentas dėkoja Lietuvos žmonėms už kantrybę.
Už tvirtumą ir norą padėti vienas kitam.
Tik visi kartu nugalėsime sunkumus.
Ir sunkumai liks praeityje.

Padėkos nusipelno medikai ir savanoriai.
Socialiniai darbuotojai ir verslininkai.
Kultūros žmonės, pareigūnai ir kariškiai.

Gerbiamieji,
Sunkmetis parodo, ar žmonės rūpi valstybei.
O valstybė pamato, ar ji rūpi žmonėms.
Praeiti metai patvirtino gerovės valstybės svarbą.
Gerovės valstybė yra stipri ir teisinga.
Gerovės valstybė visada padeda savo žmonėms.
Todėl žmonės remia savo valstybę.
Gerovės valstybėje žmonės gerbia vieni kitus.
Gerovės valstybėje žmonės pasitiki vieni kitais.
Gerovės valstybėje žmones vienija atsakomybė.
Gerovės valstybėje žmonės padeda vieni kitiems nelaimėje.
Gerovės valstybės pagrindų išmokstama šeimoje.
Lietuva prasideda nuo šeimos.
Lietuva remiasi šeima.
Šeimoje išmokstama būti bendruomenės dalimi.
Pasitikėti savimi ir kitais.
Mokytis bendrauti ir bendradarbiauti.
Šeima mums teikia stiprybės.

Praėjusių metų pabaigoje keitėsi vyriausybės.
Prezidentas ragino žmones klausyti kiekvienos srities žinovų.
Vertinti jų patarimus ir patirtį.
Žinovai dar vadinami ekspertais.
Sveikatos ekspertai įrodė mokslu paremtų patarimų naudą.
Tai palengvino valdžios perdavimą koronaviruso sąlygomis.
Ačiū šiems ekspertams.

Bet politinė valia yra labai svarbi.
Kai ekspertai nesutaria, nuomonę privalo išsakyti politikai.
Praėjusiais metais pamatėme svarbias permainas.
Sprendimus iš ministerijų kabinetų perėmė vietos valdžia.
Vietos vadžia kasdien mato žmonių poreikius.
Vietos valdžia sugeba tenkinti šiuos poreikius.
Vietos valdžia nebijo prisiimti atsakomybės.
Vietos valdžia ėmėsi neįprasto verslo skatinimo.
Ir tai išgarsino Lietuvą pasaulyje.
Vietos valdžia sukūrė skiepijimo registracijos sistemą.
Už visa tai Prezidentas nori padėkoti vietos valdžios atstovams.

Šiandien Lietuvoje jau pakanka skiepų nuo koronaviruso.
Todėl mūsų visų užduotis yra skiepytis.
Po mėnesio paaiškės, ar esame atsparūs koronavirusui.
Turime tapti atsparūs ir nekartoti praėjusio rudens patirčių.
Kad mūsų gyvenimas nesustotų.

Gerbiamieji,
Šį pavasarį Prezidentas tarėsi su naujai išrinktais Seimo nariais.
Svarstė, kaip sėkmingai išeiti iš karantino.
Išėjimas neturi bloginti labiausiai pažeidžiamų žmonių padėties.
Nuo koronaviruso nukentėjo visi.
Bet ne visus sunkmetis paveikė vienodai.
Dėl karantino augo atskirtis ir nelygybė.
Todėl atsirado nusivylimo socialiniu teisingumu.
Socialinis teisingumas yra vienas iš valstybės pagrindų.

Dalis verslų laiku nesulaukė paramos.
O kitų verslų atstovai labai pasipelnė.
Vieni sėkmingai dirbo nuotoliniu būdu.
Kiti keletą mėnesių sėdėjo be darbo.
Todėl neturėjo pajamų oriam pragyvenimui.

Praeitais metais sparčiai augo vidutinis atlyginimas.
Bet labiausiai padidėjo turtingiausių žmonių pajamos.
O skurdžiai gyvenančių žmonių atlyginimai neaugo.
Tokia padėtis didina atskirtį.
Dėl atskirties nusiviliama valstybe.

Prezidentas siūlė Seimui keisti susidariusią padėtį.
Didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Tai svarbu mažai uždirbančiam žmogui.
Todėl negalima atidėlioti sprendimo.
Valstybė turi būti teisinga žmogui.

Sunkmečiu labai nukentėjo žmonės su negalia.
Taip pat žmonės, kuriems reikalinga slauga ar priežiūra.
Ir šių žmonių šeimos nariai.
Todėl jie jaučiasi dar labiau atskirti.
Net palikti likimo valiai.
Dėl sustabdytų ar apribotų sveikatos priežiūros paslaugų.
Taip pat socialinių paslaugų.

Koronavirusas labai paveikė vaikus ir jaunimą.
Jiems teko mokytis nuotoliniu būdu iš namų.
Ne visada buvo mokoma kokybiškai.
Todėl nukentėjo mokymosi rezultatai.
Šie rezultatai buvo labai nevienodi.
O tai irgi neteisinga.

Ne visiems vaikams buvo prieinamos informacinės technologijos.
Padėtį sušvelnino valstybės skirtos lėšos.
Taip pat įvairios pilietinės iniciatyvos.
Bet žinių ir įgūdžių skirtumai turės pasekmių.
Ateityje dėl to dar labiau didės socialinė ir ekonominė atskirtis.
Todėl atsakingi pareigūnai turi skubiai imtis konkrečių priemonių.
Priemonių vaikų gerovei užtikrinti.
Reikia gerinti vaikų sveikatą ir mokymąsi.
Užtikrinti užimtumą ir galimybę bendrauti.
Kad ateityje nereikėtų gailėtis.

Karantino metu buvo padaryta klaida dėl kultūros įstaigų.
Blogai, kad šios įstaigos per ilgai buvo uždarytos.
Nors galėjo dirbti saugiai ir mažinti įtampą visuomenėje.

Karantinas supriešino Lietuvos žmones.
Bendradarbiavimą ir pagarbą pakeitė įtampa.
Tikėjimas tik savo teisumu trukdo žmonėms susikalbėti.
Neradus bendros kalbos, atsiranda nusivylimas.
Žmogus pasijunta apleistas ir vienišas.
Jis netiki, kad bus išklausytas ir išgirstas.
Tiek daug kalbame apie neteisingą informaciją ir melą,
kad be reikalo pasirenkame tylėti.

Gerbiamieji,
Pasitikėjimas valstybe nukentėjo ir dėl tam tikrų politikų sprendimų.
Šie sprendimai buvo naudingi ne visiems žmonėms.
Jis buvo naudingi atskiriems žmonėms, grupėms ar politinėms partijoms.
Todėl Prezidentas atmetė dalį įstatymų.
Tokių įstatymų, kurie mažino valstybės ir savivaldos nepriklausomumą.
Skatino piktnaudžiavimą versline žvejyba.
Griovė abipusiu pasitikėjimu grįstus centrinės ir vietos valdžios santykius.
Bandė nepagrįstai primesti privalomą seniūnijų steigimą.

Valdžia priėmė ir teisingų sprendimų.
Šie sprendimai mažino įvairią socialinę atskirtį.
Atsirado socialinės garantijos ligos ir vaikų priežiūros atvejais.
Senjorai gavo vienkartines išmokas.
Netekę galimybės dirbti žmonės gavo paramą.
Visos šios priemonės sumažino karantino pasekmes
labiausiai neapsaugotiems žmonėms.

Gera priemone tapo vienkartinės išmokos vaikams.
Buvo padidintos išmokos vaikams su negalia.
Vaikams iš daugiavaikių ir nepasiturinčių šeimų.

Taip pat keturių šimtų tūkstančių šeimų padėtis.

Dar vienas laimėjimas yra spartus vidutinės senatvės pensijos augimas.
Per dvejus metus ji padidėjo nuo trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų
iki keturių šimtų keturiolikos eurų.
Dabar mažiausia pensija negali būti mažesnė už minimalius vartojimo poreikius.
Todėl senjorams sumažės pavojus skursti ir patirti atskirtį.
Prezidentas palaiko valdžios siekį toliau gerinti senjorų padėtį.
Prezidentas sieks, kad pensijos augtų sparčiau.
Bet teks dar daug padaryti orios senatvės labui.

Visuomenė sparčiai sensta.
Todėl reikia didinti vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą į darbo rinką.
Padėti jiems rūpintis sveikata.
Suteikti galimybę mokytis visą gyvenimą.
Taip pat galimybę imtis naujo darbo.

Negalia neturi sunkinti žmogaus gyvenimo.
Džiugu, kad nuo šių metų valstybė didina paramą žmonėms su negalia.
Paramą jau gauna keturiasdešimt tūkstančių šių vaikų ir suaugusiųjų.
Jiems padedama įsigyti vaistų ir medicinos priemonių.
Seimas priėmė Prezidento pasiūlytus svarbaus įstatymo pakeitimus.
Dabar Nedarbo socialinio draudimo įstatymas
užtikrina žmonių su negalia teisę gauti visą nedarbo išmoką.
Žmonių su negalia gerovė turi rūpėti visiems.
Ministerijoms, savivaldybėms, įstaigoms ir įmonėms.
Visos jos turi imtis bent nedidelių priemonių žmonių su negalia atskirčiai mažinti.
Drauge paimtos šios priemonės duos didelį rezultatą.
Šios priemonės suartins žmones.
Padės sulyginti visų žmonių teises ir galimybes.

Lietuvos valstybė skirta Lietuvos žmonėms.
Žmogus turi būti valstybės dėmesio centre.
Bet sprendimai, iš tiesų gerinantys žmonių gyvenimą, dažnai atmetami.
Atmetami dėl politikų asmeninių siekių ir noro stiprinti savo įtaką.
Dabar į valdžią atėję Seimo nariai anksčiau skųsdavosi,
kad valdantieji nepaiso jų nuomonės.
Kad vilkina ar atmeta siūlomus įstatymų projektus.
Šiandien istorija kartojasi.
Nors pagrindinis visų politikų siekis turėtų būti žmonių gerovė.

Gerbiamieji,
Žmonių pasitikėjimą valdžia stiprina valstybės vardu vykdomas teisingumas.
Todėl itin svarbu siekti, kad teisėjo profesija būtų gerbtina.
Dirbti teismuose turi geriausi teisės žinovai.
Bet teismų savivalda neskuba atnaujinti teismų sistemos.
Iki šiol nenustatytas teisėjo darbo krūvio apskaičiavimo rodiklis.
Net trečdalis apylinkių teisėjų nagrinėja įvairaus pobūdžio bylas.
Tai trukdo spręsti bylas greitai ir kokybiškai.
Blogai, kad ilgus metus užsitęsia nagrinėjimas bylų,
sulaukiančių didelio visuomenės dėmesio.

Teismai turi atlikti tik tai, kas jiems priklauso.
Prezidentas siekia sisteminio pokyčio.
Šis pokytis liečia teisėjų atrankos tvarką.
Taip pat administracinių teismų priartinimą prie žmonių.
Kad žmonėms nereikėtų skųstis dėl ilgo ir neveiksmingo bylų nagrinėjimo.
Praeitais metais nukentėjo Konstitucinio Teismo autoritetas.
Dėl nepateisinamai ilgai užsitęsusios Konstitucinio Teismo teisėjų kaitos.
Todėl Prezidentas ragina Seimą rasti būdų neleisti pasikartoti tokiai netvarkai.
Artimiausioje ateityje Prezidentas daug tikisi iš naujosios generalinės prokurorės.
Jai tenka kurti prokuratūrą, pajėgią apginti viešąjį interesą.
Sutrumpinti ikiteisminių tyrimų laiką.
Veiksmingai skirti teisingas bausmes.
Stiprinti prokurorų gebėjimą spęsti
finansinius ir piktnaudžiavimo savo padėtimi nusikaltimus.
Taip pat nusikaltimus elektroninėje erdvėje.
Prezidentas džiaugiasi, kad vyriausybė pritarė jo siūlymui
didinti teisinės sistemos kūrimo kokybę.

Gerbiamieji,
Lietuvos saugumas priklauso nuo mūsų pačių teisingumo, pagarbos ir vienybės.
Mums reikia prisitaikyti prie didelių pokyčių ir augančios įtampos.
Grėsmė mūsų šalies saugumui kyla ne tik už Lietuvos sienų.
Žmonių nusivylimas ir pyktis šalies viduje irgi turi reikšmės.
Tuo naudojasi nedraugiškos išorinės jėgos.
Skleidžiančios melagingą informaciją ir siekiančios daryti įtaką.
Daug žalos atneša politikų abejingumas ir nesugebėjimas dirbti.
Taip pat tik savo tiesos pripažinimas.
Dėl viso to žmonės pradeda nepasitikėti demokratine valdymo sistema.

Prezidentas kviečia visus Lietuvos politikus aiškintis žmonių poreikius.
Ir skaudžiausias problemas.
Reikia kalbėtis, klausytis ir girdėti vieniems kitus.
Ne pulti ir kaltinti, bet aptarinėti ir aiškintis.
Tokiu būdu sukursime pilietinę visuomenę.
Visuomenę, pasiruošusią įveikti sunkumus.

Valstybės brandą liudija politikų požiūris į žmones.
Nevalia laikyti žmonių vien rinkėjais.
Ir girdėti jų poreikius tik prieš rinkimus.
O problemų aptarimą pakeisti savęs reklamavimu.
Reikia mokytis gerbti kitokią nuomonę.
Nelaikyti savo tiesios vienintele ir neginčijama.

Prezidentas tiki, kad galime tapti brandesne demokratine visuomene.
Jis mato tris žingsnius, kurie padėtų žmonėms
aktyviau dalyvauti valstybės gyvenime.

Pirmas žingsnis: sudaryti sąlygas pareikšti savo nuomonę
balsuojant dėl svarbių klausimų.

Antras žingsnis: užtikrinti žmonėms galimybę ir toliau tiesiogiai rinkti savo savivaldybių vadovus.

Trečias žingsnis: leisti jaunimui kandidatuoti į Seimą nuo dvidešimt vienerių metų.

Antram ir trečiam žingsniams reikėtų Konstitucijos pataisų.
Tai irgi reikalauja bendro partijų sutarimo.
Toks sprendimas labai sustiprintų pilietinę galią.

Gerbiamieji,
Tik būdami stiprūs ir vieningi šalies viduje, galėsime atsispirti išorinėms grėsmėms.
Pareikšti savo nuomonę Europai ir pasauliui.
Daryti įtaką, burti bendraminčius.
Lemti tarptautinius sprendimus.
Prezidentas tiki, kad Lietuva tvirtai apsisprendusi priklausyti
vakarietiškos tradicijos visuomenei.
Lietuva žino, kokiomis vertybėmis vadovautis.
Kas yra jos sąjungininkai ir draugai.
Nuo Lietuvos gebėjimo atsispirti spaudimui iš Rytų
iš dalies priklauso visų demokratiškų Vakarų atsparumas.
Už Lietuvos rytinių sienų plyti nestabili teritorija.
Teritorija, kurioje pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės.
Kur nesilaikoma civilizuoto pasaulio taisyklių.
Kur grobiami keleiviniai lėktuvai.

Šiandien yra tik vienas pasirinkimas.
Stiprinti energetinę Lietuvos nepriklausomybę.
Tam skirtas tarpvalstybinis energetikos projektas.
Šis projektas apima mūsų šalies elektros tinklų suderinimą su Vakarų Europos tinklu.
Lietuva sėkmingai bendradarbiauja su Lenkija, Latvija ir Estija.
Europos Sąjunga skyrė šiam projektui vieną milijardą eurų.
Prezidentas pasiūlė anksčiau pradėti suderinimą.
Ir jau du tūkstančiai dvidešimt trečiais metais išbandyti
atskirtų Baltijos šalių elektros tinklų darbą.
Europos Vadovų Taryba priėmė išvadas palankias Lietuvai šiuo klausimu.
Atsirado galimybė Europos Sąjungos mastu kovoti
su nesaugių trečiųjų šalių elektrinių elektros energijos įvežimu į mūsų šalį.
Tačiau nereikia užmiršti, kad Astravo atominės elektrinės elektra
vis dar gali patekti į Lietuvą.
Todėl Prezidentas ragina Vyriausybę prisiminti rinkimų pažadus.
Ir kuo greičiau pasiekti Baltijos šalių susitarimą dėl trečiųjų šalių elektros energijos.

Lietuva būtų daug saugesnė, jeigu mus suptų daugiau demokratinių valstybių.
Bet demokratijos siekimui reikia pasiryžti.
Kaip pasiryžome mes.
Kaip du tūkstančiai keturioliktais metais pasiryžo ukrainiečiai.
Kaip praeitais metais pakilo į kovą už laisvę baltarusių tauta.
Siekdami saugumo turime realiai vertinti padėtį regione.
Rusija tęsia grubius pažeidimus Kryme, Rytų Ukrainoje ir Sakartvele.
Rusija vis labiau kontroliuoja Baltarusiją.
Pasitarnavo tam ir nesaugi Astravo atominė elektrinė.
Rusijos paramą jaučiantis Baltarusijos režimas netgi griebėsi terorizmo.
Prievarta nutupdė keleivinį lėktuvą.
Nors šis lėktuvas skrido iš vienos Europos Sąjungos valstybės į kitą.
Taip buvo pasielgta norint sulaikyti šiuo lėktuvu skridusį baltarusių opozicijos atstovą.

Šiandien labai svarbu stabdyti Rusijos įtakos plėtimą.
Išvengti dar didesnių neramumų regione.
Turime padėti kaimyninėms šalims laisvai ir demokratiškai apsispręsti,
kokio gyvenimo jos nori.
Remkime pilietinę Baltarusijos visuomenę.
Suteikime prieglobstį šios šalies kovotojams už laisvę.
Nuolat priminkime Europai, kas vyksta greta jos sienų.
Tai galime ir privalome daryti demokratijos labui.
Nors užduotis nelengva, kai pažeidėjai jaučiasi vis labiau nebaudžiami.

Dabar itin svarbus atgrasymas ir gynyba.
Reikia stiprinti NATO priešakines linijas ir oro policiją Baltijos šalyse.
Būtina turėti konkrečius gynybos planus.
Grėsmė sumažės, užsitikrinus
Jungtinių Amerikos Valstijų įsitraukimą į mūsų regiono saugumą.
Turime siekti Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų buvimo Lietuvoje.
Apie tai Prezidentas kalbės NATO viršūnių susitikime.

Norėdami, kad mus gintų, turime patys rūpintis savo valstybės saugumu.
Didinti gynybos finansavimą iki dviejų su puse procentų bendrojo vidaus produkto.
Stiprinti karinius pajėgumus.
Ugdyti jaunimą, pasiruošusį ginti Tėvynę.
Tik rimtai vertindami savo saugumą, pelnysime sąjungininkų pasitikėjimą ir pagarbą.
Svarbia saugumo stiprinimo priemone taps Visuotinio valstybės gynimo planas.
Šis planas numatys ne tik ginkluotą gynybą karo atveju.
Bet ir apims visuomenės dalyvavimą pilietiniame pasipriešinime.

Turime skatinti Europos Sąjungos dėmesį Rytų partnerystei.
Neleiskime atskiroms nesėkmėms užgožti pasiekimų
Ukrainoje, Moldovoje ir Pietų Kaukaze.
Lietuvos aktyvumas šiuo atveju itin svarbus.
Sukaupėme vertingą demokratijos siekimo patirtį.
Gerai pažįstame regioną.
Todėl galime prisidėti prie Europos Sąjungos politikos numatymo šiuo klausimu.
Lietuvos indėlis į Europos Sąjungos santykius su Rytų Europa
yra ir bus mūsų užsienio politikos pagrindas.

Drauge visada esame stipresni.
Todėl Prezidentas skiria ir skirs didelį dėmesį santykiams
su artimiausiomis kaimyninėmis šalimis.
Per pastaruosius dvejus metus aukščiausiu lygiu sustiprėjo ryšiai su Lenkija.
Kartu laidojome tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt trečių metų
sukilėlius Vilniuje.
Kartu minėjome Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos
du šimtai trisdešimtąsias metines Varšuvoje.
Atkūrėme Prezidentų tarybą.
Artimiausias jos susitikimas įvyks Viliuje spalio mėnesį.
Šiame susitikime prisiminsime „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo“ sukaktį.
Su Lenkija ir Ukraina tvirtiname partnerystę per vadinamąjį Liublino trikampį.
Ši iniciatyva skirta trijų šalių įvairiapusiam bendradarbiavimui.
Prezidentas tiki, kad ateis diena, kai jame dalyvaus ir laisvos Baltarusijos atstovas.

Per kitas Baltijos valstybes esame susiję su Šiaurės kraštais.
Mūsų šalių padėtis ir panašios išorinės grėsmės lemia vieningo atsako poreikį.
Todėl deriname savo pozicijas Europos reikaluose.
Kaskart prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai,
vyksta Šiaurės ir Baltijos šalių vadovų posėdis.
Iš šio regiono mus pasiekia daugiausia lėšų.
Per kitą savaitę vyksiantį vizitą į Stokholmą kalbėsime
apie Švedijos įmonių plėtrą Lietuvoje.

Gerbiamieji,
Lietuvos ateitis labai priklausys nuo mūsų gebėjimo tvarkytis pagrindinėse srityse.
Derantis Europos Vadovų Taryboje pavyko pasiekti, kad
Lietuvai buvo skirta gerokai daugiau lėšų nei iki šiol.
Keturiolika su puse milijardų eurų.
Labai svarbu tinkamai panaudoti lėšas.
Turime kurti tvarią ir veiksmingą ekonomiką.
Galime tai padaryti, nes Lietuva visada buvo
kūrybingų ir žinių trokštančių žmonių šalis.
Tai mūsų stiprybė, kurią privalome panaudoti.

Viskas prasideda nuo švietimo.
Tai yra klestinčios valstybės pamatas.
Švietimo sistemai nemažai pakenkė trys prieštaringų pertvarkų dešimtmečiai.
Todėl Prezidentas sveikina Vyriausybės pastangas
siekti politinių partijų susitarimo dėl švietimo kokybės.
Ir tikisi, kad susitarti pavyks iki naujų mokslo metų pradžios.
Pradėti reikia kuo greičiau, nes šios srities rezultatų tenka ilgai laukti.

Prezidentas siekė būtiniausių permainų Švietimo įstatymo pakeitimais.
Šie Seimo patvirtinti pakeitimai skirti ikimokykliniam ugdymui.
Labai svarbu visiems vaikams užtikrinti vienodas ugdymo galimybes.
Jau šiais metais mokytis pradės maždaug trys tūkstančiai vaikų
iš socialiai pažeidžiamų šeimų.
Reikia artėti prie visuotinio ikimokyklinio ugdymo galimybių užtikrinimo.
Tai veiksmingai sumažins mokymosi pasiekimų skirtumus.

Svarbus pokytis laukia vaikų su negalia.
Nuo du tūkstančiai dvidešimt ketvirtų metų pasidės įtraukusis ugdymas.
Šio ugdymo tikslas – suteikti kokybišką ugdymą kiekvienam mokiniui.
Todėl vaikų su negalia teisės nebus varžomos.
Jie turės daugiau galimybių mokytis ir bendrauti su kitais vaikais.
Nuo mažens pažins visuomenės įvairovę.
Mokysis šią įvairovę priimti ir vertinti.
O užaugę jausis visaverčiais visuomenės nariais.
Tokiu būdu ir visa visuomenė taps brandesnė.

Labai svarbu jau dabar diegti naujoves.
Tam reikia trijų dalykų.
Pirmas dalykas: didinti lėšas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.
Tam reikėtų skirti iki dviejų procentų bendrojo vidaus produkto.
Antras dalykas: sukurti už naujoves atsakingų pareigūnų tinklą.
Kad būtų galima veiksmingai sekti naujovių diegimo padėtį.
Trečias dalykas: aktyviau bendradarbiauti su pasaulio mokslininkais.
Lietuvoje reikia glaudesnio aukštųjų mokyklų ir verslo įmonių bendradarbiavimo.

Prieš keletą dienų buvo pasirašyta „Žaliosios Lietuvos“ deklaracija.
Tai pareiškimas skirtas švaresnei ir sveikesnei aplinkai kurti.
Jį pasirašė Prezidentas, buvęs Prezidentas Valdas Adamkus ir
Europos komisijos vadovai.
Džiugu, kad suvienijo pastangas Lietuvos verslo įmonės ir
nevyriausybinės organizacijos, kurios rūpinasi aplinkosauga.
Vis daugiau Lietuvos žmonių rūpinasi gyvenamąja aplinka.
Keičiantis judėjimo ir vartojimo įpročiams, pradeda vyrauti pastovumas.
Tai yra žmonių, gamtos ir visuomenės tarpusavio santykių darna.

Prezidentas ragina skirstant europinę paramą
daugiau dėmesio skirti žaliosios aplinkos kūrimui šalies regionuose.
Ši aplinka skatina darnų judrumą, tvarų išteklių ir paslaugų vartojimą vietose.
Svarbi sritis ir darniai vystoma atsinaujinanti energetika.
Tikslingos teisėkūros iniciatyvos gali pagerinti Lietuvos aplinkosaugos standartus.
Padėti siekti kovos su klimato kaita tikslų.
Todėl Prezidentas pateikė Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimus.
Šie pakeitimai numato privalomą aplinkosauginį priimamų teisės aktų vertinimą.
Siūlomos pataisos ir Viešųjų pirkimų įstatyme.
Skatinančios aplinkosaugos klausimų įtraukimą
į tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus.
Tai būtų svarbus žingsnis įtvirtinant aplinkosaugą
kaip vieną pagrindinių valstybės gyvenimo principų.

Gerbiamieji,
Siekdami gerovės mūsų šaliai, turime daug dėmesio skirti
šalies valstybės institucijų sąveikai.
Taip pat politinės kultūros stiprinimui.
Labai svarbu stiprinti Lietuvos savivaldą.
Savivalda yra arčiausiai žmonių.
Savivalda geriausiai tenkina žmonių poreikius.
Todėl praėjusiais metais Prezidento kvietimu pasirašytas
politinių partijų susitarimas dėl savivaldos savarankiškumo stiprinimo.
Šį susitarimą būtina kuo greičiau įgyvendinti.
Bendradarbiaujant centinei valdžiai, savivaldos atstovams ir visuomenei.

Prezidentas nuoširdžiai tikisi didesnio politikų tarpusavio supratimo.
Valdžia ir visuomenė turi kalbėtis visoje šalyje.
Ne tik sostinėje ir keliuose didžiuosiuose miestuose.
Tada pasiteisins lūkesčiai, kuriuos sukėlė Naujojo Seimo rinkimų kampanija.

Bet Prezidentas laiko savo pareiga įspėti, kad itin daug energijos eikvojama tuščiai.
Dėl bandymų primesti politinę valią.
O tai skaldo valstybę ir visuomenę.
Prieštarauja atsakingo valdymo principams.

Prezidentas apgailestaudamas primena,
kad naujoji Seimo dauguma pamiršo savo pažadus.
Pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą.
Šiandien pertvarka atidėliojama.
Arba iškreipiama.
Toks neatsakingas požiūris mums visiems kainuoja šimtus milijonų eurų kasmet.
Ir mažina žmonių pasitikėjimą valstybe.

Blogai, kad Seimas ir Vyriausybė atidėlioja pokyčius,
galinčius sumažinti mokestines išlygas ir padidinti biudžeto įplaukas.
Dabar mokesčių srityje yra lygesnių už lygius.
Deja, turtingieji vis dar moka mažesnius mokesčius,
nei daug mažiau uždirbantys samdomi darbuotojai.
Nevalia atidėlioti būtinų permainų net sudėtingomis koronaviruso sąlygomis.

Seimo laukia labai daug uždavinių švietimo ir sveikatos,
mokesčių ir kultūros, taip pat kitose svarbiose srityse.
Todėl neverta gaišti laiko ginčams dėl rinkimų tvarkos.
Arba dėl alkoholio pardavimo prailginimo.
Po metų žmonės jau pradės gyventi ateinančių rinkimų nuotaikomis.
Ir bus nedovanotina, jeigu žmonėms žadėti pokyčiai vėl liks tik partijų programose.

Gerbiami Lietuvos žmonės,
Demokratija niekada nėra visiškai tvirta.
Demokratijai kenkia politinių jėgų kova dėl įtakos.
Demokratiją silpnina socialinės ir ekonominės įtampos.
Taip pat žmonių nusivylimas teisingumu.
Tarpusavio pasitikėjimo stoka.
Demokratijai kelia pavojų išorės jėgos.
Bet brandi demokratija geba atlaikyti visus sunkumus.
Ji telkia žmones ir skatina eiti į priekį.
Niekas nesulaikys Lietuvos Tautos, jeigu ji bus atvira permainoms.
Tik reikia vienybės ir bendrų tikslų.
Atsisakius politinės cenzūros ir primetamų požiūrių.

Prezidentas tiki stiprėjančia pilietine visuomene.
Visuomene, kurią sudaro aktyvūs ir atsakingi žmonės.
Žmonės, norintys ne tik klausyti, bet ir kalbėti.
Aptarinėti, ieškoti išeičių, lemti sprendimus.
Kurti geresnę ateitį.
Prezidentas tiki mūsų šalies žmonių pasirengimu
reikalauti išrinktų politikų atsakomybės.
Taip pat gebėjimu bendromis jėgomis kurti Gerovės Lietuvą.
Mūsų visų Gerovės Lietuvą.
Stiprią, teisingą, žalią ir atvirą naujovėms.

Prezidentas dėkoja visiems už dėmesį.

Tekstas lengvai suprantama kalba   
Tekstas lengvai suprantama kalba parengtas bendradarbiaujant su
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“

Informacija atnaujinta 2021.06.09 11:43