Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos Prezidentas

Bendras Lietuvos ir Prancūzijos Prezidentų ir Latvijos Ministro Pirmininko pareiškimas dėl demokratijos išsaugojimo

2020-09-28

2019 m. liepos 16 d. pristatydama politinius prioritetus Europos Parlamentui Europos Komisijos Pirmininkė paskelbė, kad ketina parengti Europos demokratijos veiksmų planą, kuriuo būtų siekiama apginti demokratines sistemas ir institucijas nuo bet kokio išorinio įsikišimo. Per COVID-19 krizę pamatėme, kad kibernetiniai išpuoliai ir dezinformacija, kurie daro vis didesnę žalą ir tampa dažnesni, kelia grėsmę demokratijai ir socialinei sanglaudai, nes daro poveikį viešoms diskusijoms, viešajai politikai ir rinkimų kampanijoms. Europos Komisijos iniciatyva patvirtintas Praktikos kodeksas, o 2018 m. sukurtas Europos rinkimų bendradarbiavimo tinklas siekiant sudaryti galimybes nacionalinėms valdžios institucijoms greitai nustatyti grėsmes Europos Parlamento rinkimuose, keistis informacija ir koordinuotai reaguoti. Mes, demokratiškos Europos valstybės, turėtume tęsti darbą šioje srityje.

Prancūzija, Lietuva ir Latvija rekomenduoja į Europos demokratijos veiksmų planą įtraukti šias priemones:

Pirmiausia turime užtikrinti rinkimų procesų saugumą Europos ir nacionaliniu lygmenimis, užtikrinti rinkimų rezultatų sąžiningumą. Saugumo nacionaliniuose rinkimuose užtikrinimas yra bendras iššūkis Europos Sąjungos demokratiškoms valstybėms. Jam įveikti reikia koordinavimo, papildomumo ir solidarumo. Remiantis „Frontex“, „RescEU“ ar PESCO greitojo reagavimo į kibernetines atakas komandų modeliu sukurta bendra rinkimų apsaugos sistema galėtų suburti nacionalinių ekspertų rezervą, kuriuos būtų galima pakviesti padėti bet kuriai valstybei narei, prašančiai padėti apsaugoti rinkimų sistemą nuo išpuolių. Šią elementarią apsaugą užtikrinti turi pačios Europos šalys. Ši bendra sistema turėtų prevencinį aspektą, kai pagalba būtų teikiama valstybių narių prašymu, siekiant nustatyti bandymus destabilizuoti rinkimų procesus ir grįžtamojo ryšio aspektą, kadangi Europos rinkimų bendradarbiavimo tinkle būtų galima dalintis informacija apie efektyviausias rinkimų formas ir gerąja praktika.

Taip pat turime stiprinti atsparumą dezinformacijai. Rinkimų kontekste ji gali turėti neigiamą poveikį rinkėjų aktyvumui, pasitikėjimui rinkimų procesu ir jo teisėtumu, taip pat pasitikėjimui nacionalinėmis ir ES institucijomis. Informacija taip pat yra bendras gėris, nuo kurio priklauso viešų diskusijų kokybė. Europos institucijos šioje srityje jau turi priemonių: Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centrą, „Stratcom“ darbo grupių veiklą, „EUvsDisinfo“ iniciatyvą, Europos kovos su dezinformacija veiksmų planą ir ankstyvojo perspėjimo sistemą.

Nors pilietinės visuomenės, taip pat nepriklausomos ir pliuralistinės žiniasklaidos vaidmuo užtikrinant mūsų demokratijos atsparumą vis dar esminis, tačiau būtina sukurti ir tvirtesnių reglamentacinio pobūdžio viešųjų veiksmų priemonių kovai su dezinformacija, įskaitant rinkimus, bet neapsiribojant vien šia sritimi. Vadovaudamasi savireguliacinio pobūdžio Kovos su dezinformacija praktikos kodeksu, kuris buvo pirmasis bandymas kovoti su dezinformacija internete ES lygiu, ES turėtų imtis tolesnių veiksmų, siekdama internetinių platformų atskaitomybės ir skaidrumo kovojant su dezinformacija. Šie veiksmai turėtų būti grindžiami pagrindinių teisių viršenybe. ES turėtų sukurti reguliavimo sistemą, kuri nustatytų bendrus standartus ir įsipareigojimus internetinėms platformoms ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus keliose svarbiose srityse. Šios sritys, be kita ko, turėtų apimti minimalų pajėgumų lygį ir įrankius, reikalingus kovai su dezinformacijos kampanijomis internete; veiksmingą, su BDAR suderinamą, atitinkamų duomenų dalijimąsi su nepriklausomais tyrėjais ir faktų tikrintojais; visišką mokamų politinių kalbų internete skaidrumą, įskaitant politinę reklamą ir tikslingą reklamą; pagrindinius algoritmų kūrimo socialinės atsakomybės standartus; nepagrįsto ir neskaidraus turinio panaikinimo prevenciją, kurią galima būtų vykdyti tik užtikrinus skaidrumą dėl visais turinio panaikinimo, sustabdymo ir žalos atlyginimo atvejais.

Galiausiai Europos politinių partijų finansavimą reglamentuoja konkrečios taisyklės ir taikomi specialūs reikalavimai jų valdymui, tačiau to nepakanka siekiant apsaugoti mūsų šalių demokratiją nuo išorės poveikio. Nepaisant draudimo Europos politinės partijoms gauti finansavimą iš ne Europos Sąjungoje esančių šaltinių, vis dar esama reglamentavimo spragų, ypač netiesioginio finansavimo srityje. Raginame būtinai peržiūrėti Reglamentą Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų statuto ir finansavimo, kad būtų draudžiamas ne tik tiesioginis Europos partijų finansavimas per užsienio šalių šaltinius, bet ir netiesioginis jų finansavimas iš užsienio (per nacionalines partijas ar privačias aukas). Ši Reglamento redakcija turėtų įsigalioti dar prieš kitus rinkimus į Europos Parlamentą 2024 m.

Demokratija yra pagrįsta pasitikėjimu, kurį lemia sąžiningumas ir skaidrumas. Šiuos pamatus reikia palaikyti ryžtingais veiksmais ir apsaugoti nuo bet kokių bandymų juos paminti. Prancūzija, Lietuva ir Latvija yra tvirtai įsitikinusios, kad, kai Europos ir vidaus politikos sritys yra vis labiau susipynusios, dabar yra pats laikas Europos Sąjungai imtis veiksmų.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Informacija atnaujinta 2020.09.28 20:49

Atgal