Kalbos

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymas NATO viršūnių susitikime Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje

Prezidente Obama, p. Generalini Sekretoriau, gerbiamieji Kolegos,

Tai - ketvirtasis NATO viršūnių susitikimas per pastaruosius ketverius metus. Paskutinį kartą mes susitikome Lisabonoje, kur susitarėme dėl naujosios NATO strateginės koncepcijos. Atrodo, jog mes susitinkame dažnai, tačiau kiekviename susitikime mūsų laukia nauji iššūkiai, kuriuos turime aptarti, ir naujos problemos, dėl kurių privalome priimti rimtus sprendimus.

Šiandien mes visi susiduriame su finansiniais ir ekonominiais išbandymais, o tai reiškia, kad turime išmintingiau elgtis su išlaidomis ir daugiau bendradarbiauti. Būtent todėl aš palaikau NATO Generalinio Sekretoriaus kvietimą susitarti dėl naujo bendro tikslo - „NATO pajėgų 2020", o geriausias būdas jį pasiekti yra pirmiausia pasitelkiant išmaniosios gynybos, sujungtųjų pajėgų ir kitas iniciatyvas.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse yra vienas geriausių išmaniosios gynybos pavyzdžių ir akivaizdus NATO solidarumo ženklas. Lietuva aukštai vertina sąjungininkių pasiryžimą tęsti oro policijos misiją. Baltijos šalys susitarė padidinti savo paramą misijai nuo 2,2 mln. eurų iki 5 mln. eurų per metus, pradedant 2015 metais.

Nuo NATO viršūnių susitikimo Rygoje 2006 metais energetinis saugumas tapo NATO darbotvarkės dalimi. Todėl sveikinu šiandieninę ataskaitą apie energetinio saugumo srityje pasiektą pažangą.

Ataskaitoje apžvelgiama pažanga įgyvendinant anksčiau sutartas užduotis, bet kartu pateikiamos ir rekomendacijos ateičiai.

2010 m. Lietuvoje įkurtas Energetinio saugumo centras - praktinis indėlis į NATO pastangas energetinio saugumo srityje ir į išmaniąją gynybą. Tapęs NATO kompetencijos centru, jis teiks įvertinimus, rekomendacijas ir pasiūlymus dėl efektyvių energetikos sprendimų karinėms reikmėms, dalyvaus rengiant švietimo ir mokymo programas, atliks mokslinius, techninius ir akademinius tyrimus. Sveikinu NATO sąjungininkių išreikštą paramą Centrui.

Mūsų paskutiniame susitikime Lisabonoje susitarėme pereiti į naują bendradarbiavimo etapą, siekiant tikros strateginės partnerystės su Rusija, paremtos abipusiu pasitikėjimu, skaidrumu ir numatomumu.

Tačiau pastaruosius pusantrų metų stebėjome įvykius Kaliningrado srityje, Baltijos valstybių pašonėje, kurie yra nesuderinami su minėtais įsipareigojimais, įskaitant nepateisinamą pažangiausių „žemė-oras" ir „žemė-žemė" tipo raketinių sistemų dislokavimą šiame regione. NATO privalo žinoti, kad dislokuotos raketinės sistemos galės pasiekti Vilnių, Rygą, Taliną, Varšuvą, Berlyną ir kitas NATO sostines.

Šie ir kiti įvykiai sąlygoja būtinybę NATO užtikrinti patikimą atgrasinimą bei lankstesnę NATO pajėgų sąveiką per bendras pratybas, mokymus ir rotaciją. Jie taip pat perspėja sąjungininkes būti atsargesnes nei bet kada anksčiau, perduodant karines technologijas arba įrangą trečiosioms šalims.

Ačiū už dėmesį.