Kalbos

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba paminklinės lentos poetui, Nobelio taikos laureatui Česlovui Milošui atidengimo ceremonijoje

Gerbiamieji,

šiandieną čia, Vilniaus universitete, pagerbiame iškilų pasaulio pilietį, šios aukštosios mokyklos auklėtinį, buvusį Teisės fakulteto studentą, Nobelio literatūros premijos laureatą, rašytoją Česlovą Milošą.

Norėčiau pabrėžti Česlovo Milošo idėjų ir kūrybos svarbą šiai dienai. Šis didis Lietuvos ir Lenkijos sūnus, kurio gimimo šimtmetį minime, save įvardijo paskutiniuoju LDK piliečiu. Jis mums svarbus ne tik savo pasaulinio garso kūryba, bet ir vienijančiu lietuvių ir lenkų tautas pilietiškumu.

Gimė, pasak jo paties, Lietuvos širdyje - Šeteniuose netoli Kėdainių. Vėliau mokėsi Vilniuje, Stepono Batoro universitete. Mieste, suvaidinusiame išskirtinį vaidmenį Milošo asmenybės formavimuisi. Milošui daugiakultūris Vilnius buvo labai artimas ir suprantamas.

Šliedamasis prie savo ištakų, apie tai rašydamas, jis sugebėjo savo kūryba sužavėti pasaulį. Būdamas pasaulio žmogumi, pelnė pasaulio tautų teisuolio vardą. Tačiau visuomet išliko lietuviu ir lenku viename asmenyje, aktyviai prisidėdamas prie komunistinio totalitarizmo žlugimo.

Česlovas Milošas, kaip ir Adomas Mickevičius, lietuviams ir lenkams ypač svarbūs savo vienijančia kūryba. Atskleidžiančia, koks gali būti vaisingas glaudus mūsų tautų bendradarbiavimas. Ugdantis žmogų - asmenybę ir plėtojantis abiem šalims naudingus tarpusavio ryšius.

Šiemet Lietuvos garbės piliečio, Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro, Lietuvos rašytojų sąjungos garbės nario gimimo šimtmetį mini visas pasaulis. Jam skirtais metais turime giliau apmąstyti ir plačiau skleisti jo kūrybą, kuri tiesia tiltus tarp lietuvių ir lenkų tautų ir yra mūsų tautų pasididžiavimas.